Viceministras atmeta kritiką dėl lietuvių kalbos žinių tikrinimo

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys nesutinka su prezidentės patarėja Virginija Būdiene, kuri pasigedo reikalavimo stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tam tikru lygiu mokėti lietuvų kalbą.

Viceministro teigimu, toks slenkstis numatytas, nes į lietuvių kalbos egzamino rezultatą atsižvelgiama stojant į visas specialybes, tuo metu nustatytas užsienio kalbos mokėjimas stojant į kai kurias specialybes bus tik slenkstis.

„Savaime lietuvių kalbos slenkstis yra numatytas - tu negali nemokėdamas lietuvių kalbos išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino“, - BNS antradienį sakė V.Bacys.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais V.Būdienė antradienį nusistebėjo Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis nuostatos, jog stojant į aukštąsias mokyklas bus reikalaujama tam tikro užsienio kalbos mokėjimo lygio, o lietuvių kalbos minimalių reikalavimų tame dokumente nėra.„Ką tik yra patvirtintas dokumentas, kuris kalba apie 2014 metų stojimo į universitetus eilės sudarymą. Didžiai nuostabai, ten įtvirtinta nauja nuostata, kad negalės į universitetą įstoti, jei nebūsi pasiekęs užsienio kalbos B2 lygiu, į kolegiją - B1 lygiu. Bet apie lietuvių kalbos pasiekimo minimumą ten nekalbama“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Būdienė.

V.Bacys aiškina, kad lietuvių kalbos egzaminas stojant į universitetą ar kolegiją yra reikšmingesnis nei užsienio kalbos mokėjimas.

„Lietuvių kalbos rezultatas turi žymiai didesnę įtaką stojant į aukštąją mokyklą, nes užsienio kalbos reikia tik slenkstį įveikti, o lietuvių kalbos rezultatas lemia tavo balą stojant į aukštąją mokyklą. Kuo tu geriau išlaikai lietuvių kalbos egzaminą, tuo daugiau tikimybės yra, kad tu gausi valstybės finansuojamą vietą“, - BNS dėstė V.Bacys.Viceministro aiškinimu, užsienio kalbos slenkstis įvedamas siekiant didinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą.

V.Būdienė taip pat kritikavo rengiamą Valstybinės švietimo strategijos projektą, vadinama jį silpnu, nes nesuformuluojama, kokios mokyklos turėtų būti siekiama.

„Baigiasi valstybinės švietimo strategijos galiojimas 2012 metais ir yra parengtas projektas naujos strategijos, tačiau norėčiau pasakyti, kad jis yra silpnas, kadangi nėra aiškios vizijos. Mes nesuformulavome Lietuvoje savo mokyklai, kokią matom viziją, kokia ji turi būt, kokia jos svarbiausia misija, ką ji turi svarbiausiai daryti“, - kalbėjo patarėja.Jos vertinimu, strategijos pagrindas turi būti lituanistika paremtas Lietuvos mokyklos išskirtinumas, unikalumas.

„Lietuvių kalba, lituanistika, baltistika, čia yra mūsų unikumas, todėl viziją reikia ant tokių kojų pastatyti, tokį pagrindą jai suteikti, nes dalykai, matematika, technologijos, fizika, kas nori - tai kaip visur pasauly“, - sakė V.Būdienė.

„Mes turim atsakyti, kas turi būti mokyklos unikalumas. Tapatybės ugdymo vieta yra šeima ir mokykla, ypatingai mokyklose savo tapatybę įgyjame, sustipriname, tampame patriotais, išmokstame tokių dalykų, kurie vėliau tampa mūsų gebėjimais ir nuostatomis. Manau, kad mūsų mokyklos unikalumas turi būti tai, kas lietuviška, kas baltiška, ir lietuvių kalbos prioritetas turi būti kaip tapatybės ugdymo pagrindas“, - kalbėjo prezidentės atstovė.

Viceministras V.Bacys savo ruožtu primena, kad lietuvių kalbos stiprinimo priemones apibrėžia kitas dokumentas.„Ši Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvių kalbos strategiją ir dėl to mes tikrai nemanome, kad reikėtų atkartoti tam tikrus dalykus kituose dokumentuose. Lietuvių kalbos strategijoje yra numatytos ir priemonės, ir visi kiti dalykai stiprinant lietuvių kalbą. Tai būtų dubliavimas“, - teigė V.Bacys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių