- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Verdiktas: tarybinė moteris
-
Susitaikė: kilusi iš pasiturinčio Klaipėdos krašto ūkininko šeimos L.Šmerauskienė stojiškai susitaikė su mintimi, kad gyvenimą sovietų Lietuvoje teks nugyventi kaip tarybinei moteriai.
-
Palydovė: poeto S.Šemerio (centre) 80-mečio jubiliejus bibliotekoje, žmona Leonija – pirma iš dešinės.
-
Kasdienybė: štai taip apie maisto stygių mieste savo laiške (1976 05 06) dukrai rašė poeto keturvėjininko S.Šemerio žmona Leonija.
-
Salys Šemerys
Sovietmečio išaukštinta Kovo 8-oji tarybinės sistemos nualintoms moterims turėjo tapti švente, kuri tarsi patvirtintų nenuginčijamą mitą, jog tarybinė moteris ypač gerbiama sovietinėje santvarkoje. Su šia žeminančia "pagarba" gyveno ir klaipėdiečio poeto Salio Šemerio-Šmerausko žmona Leonija.
Gyvenimas naujomis sąlygomis
Leonija Šmerauskienė (1921–1996), "Klaipėdos krašto aborigenė", kilusi iš pasiturinčio Šilutės rajono ūkininko šeimos, kuri netekusi jai priklausiusio turto ir statuso, likimo negandomis iki gyvenimo pabaigos dalijosi su poetu keturvėjininku, – tarsi simbolis anos sistemos, kai visos moterys be gailesčio buvo paverstos tarybinėmis.
Leonija po vyro mirties (1981 m.) didelį šūsnį šeimos laiškų perdavė I.Simonaitytės bibliotekai. Juose – šiandien sunkiai suvokiama sovietinė kasdienybė ir to meto problemos, su kuriomis teko susidurti "laimingiausios pasaulio šalies" moterims.
"Erdmut! Vakar gavome Tavo laiškelį, kurio jau laukėm. Ačiū už žinutę. Maisto trūkumas prieš šventes buvo didžiausias. 30. IV per didelę eilę išstovėjau 2 kg dešros, tai buvo viskas, ką šventėm turėjom. Kiaušinių jau tris savaites nebuvom gavę, neturėjom nei mėsos, nei sviesto. Subproduktų ir mėsos liekanų pas mus nebeparduoda, kulinarijos parduotuvėse kai kur uždaro mėsos skyrius. Neaišku, kas bus vasarą, kai atvyks vasarotojų? Dabar (maistą – A.D.) išveža į rajonus, kur dėl sausros gyvuliai buvo išpjauti. Klaipėdos mėsos kombinate uždarė ištisus cechus ir žmones atleido. Matyt, tokia padėtis paliks, ir pagerėjimas nenumatomas (kalba netaisyta šiame ir kituose cituojamuose laiškuose – A.D.)", – taip laiške L.Šmerauskienė rašė Kaune gyvenančiai dukrai 1976 metais gegužės 5 dieną.
Po karo jau buvo praėję daugiau nei 30 metų, "sparčiai atkuriamas ūkis, stulbinamai kilo sovietinė pramonė", o tarybinėje Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, nebuvo įmanoma įsigyti maisto.
Dovanų – dovanotos tulpės
Vis dėlto poetas S.Šemerys, net suvokdamas sovietmečio groteską, kasmet kovo 8-ąją su Tarptautine moters diena nepamiršdavo pasveikinti savo vienturtės dukros Erdmės bei mylimos žmonos, kurią švelniai vadino "mamuline".
Viename laiškų Erdmei poetas prisipažino, kad mamutei atnešęs tulpių, kurias dovanų gavo pats iš savo mokinės. Priežastis – nuolatinis pinigų stygius. To meto intelektualai skurdo.
"Mamulinei "Moters dienos" šventės proga stovėjo ant stalo gyvos tulpės raudonais žiedais ant ilgo koto su trimis žaliais lapais rudoj vazoj. Bet tai buvo ne mano dovana. Tą dovaną, tai yra tulpės žiedą, atnešė mano mokinė, kuriai aš dėstau lotynų kalbos pamokas, nes ji neakivaizdžiu būdu studijuoja Vilniaus universitete ir ji viena savo jėgomis nevalioja išsiversti gana sunkų lotynišką tekstą, o aš tą valioju ir jai daug padedu. Imu po vieną rublį už pamoką. Šia proga esu uždirbęs septynis rublius. Mes džiaugiamės ir septyniais rubliais!" – taip savo vienturtei dukrai rašė poetas S.Šemerys.
Statusas – Šemerio žmona
Buities detalės, skundai dėl nuolatinių nepriteklių ir pastangos išgyventi sistemos nuskurdintoje šalyje vis dėlto neužgožė dvasinių dalykų, taip pat ir sutuoktinių Šmerauskų pagarbos vieno kitam.
Leonija už vyrą buvo jaunesnė 23 metais. Apie daugiau nei keturis kartu nugyventus dešimtmečius moteris rašė: "Katras iš mūsų paskelbė, kad trokšta gyvenimo draugo, tegu lieka paslaptyje (...) Bendrame gyvenime stengėmės: 1) gerai vienas apie kitą galvoti, 2) maloniai, mandagiai vienas su kitu šnekėti, 3) didvyriškai vienas už kitą kovoti."
Pora susipažino per skelbimą laikraštyje 1939 metais. Į poeto gyvenimo draugės paieškas atsiliepė ūkininkaitė Leonija Stakelytė iš Katyčių.
Mergina atvyko į Klaipėdą, pora persikėlė keltu į Smiltynę, pasivaikščiojo, pasikalbėjo ir vienas kitam patiko.
"Kaip man yra džiugu, kad šalia Baltrušaičio knygos ir Šemerio knyga guli. Mes visos čia esančios palatoje skaitėm, ir Tavo eilės yra suprantamesnės ir artimesnės širdžiai, perduoda daugiau emocijų. Aš tai be galo džiaugiuosi Tavo kūryba, mielasis. Aš net negaliu parodyti, kaip aš džiaugiuosi Tavim, tai gali svetimiems atrodyti kvaila. Aš esu įsimylėjusi Tavo kūrybą. Juk jau daugelį kartų Tu turėjai progos įsitikinti, kad aš Tavo reikalo patriotė", – taip iš ligoninės savo vyrui Saliui rašė Leonija 1972-aisiais balandžio 5 dieną.
Jie buvo kartu pragyvenę daugiau nei 43 metus. Moteris mėgo pabrėžti: "Šemerio žmona. Man visiškai aišku, kuo tas vardas mane įpareigoja."
Sistema prigimties neužgožė
Poeto šeimą gerai pažinojo klaipėdietė Irena Eleonora Rimkienė (dailininko Vaclovo Rimkaus žmona).
Moteris – ilgametė I.Simonaitytės bibliotekos darbuotoja. Ji dienraščiui pasakojo, kad poeto žmona buvo tipiška Klaipėdos krašto "gaspadinė" – labai valdinga, tvirta, tvarkinga, pragmatiška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?17
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai18
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...