Valstybės kontrolė ministrus tikisi kontroliuoti su prokurorų pagalba

Valstybės kontrolė ketina prašyti Generalinės prokuratūros pagalbos vykdant valstybės auditorių sprendimus dėl žalos išieškojimo ministerijose.

Prokurorų bus prašoma prižiūrėti, ar Valstybės kontrolės įpareigojimai bus įvykdyti Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ir kitose ministerijose. Valstybės kontrolės veikloje tai bus pirmas atvejis, kuomet tokios pagalbos prašoma Generalinės prokuratūros.

„Seniai keliame klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės iki galo nebuvimo. Gaunasi taip, kad ministrai keičiasi, paskui nebelieka iš ko išieškoti, Valstybės kontrolės sprendimai užsimiršta. Ateityje mąstysime, gal maža teisės aktuose įgaliojimų. Jungiame prokuratūrą, kuri turi galimybių kažkokių procedūrinių veiksmų imtis, kad žala būtų išieškota, kad nebūtų užmiršta“, - BNS sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

Pasak jos, baiminamasi, kad ministerijose, kur Valstybės kontrolė nustatė žalas ir įpareigojo jas išieškoti, kontrolierių sprendimai nebus įvykdyti.

„Manome, kad prokuratūra turi įrankį, jeigu ministerija nesiims būtinų veiksmų ir žalos neišieškos, galės gindama viešąjį interesą imtis veiksmų, kad ta žala būtų atlyginta. Ne dėl pažeidimų mes kreipiamės į Generalinę prokuratūrą, tiesiog ją informuosime, kad tokie sprendimai yra priimti ir prašysime, kad ji sektų mūsų sprendimų įgyvendinimą ir imtųsi priemonių“, - sakė D.Bakutienė.

Jos teigimu, kalbama apie žalą, kurią valstybės institucijos patiria teismuose laimint neteisėtai iš darbo atleistiems žmonėms.

„Matyt pribrendo reikalas. Šiemet grąžinimų į darbą labai pasipylė. Čia sumos, vis dėlto, yra didžiulės, o nustatyti kaltuosius asmenis yra sunku, nes su procedūromis dirba ne vienas asmuo. Tiesiog pabandysime šituo atveju taip“, - teigė D.Bakutienė.

Sprendime, kurį Valstybės kontrolė pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nurodyta, kad ministerija, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, iš Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo programos 377,3 tūkst. litų panaudojo ne programai vykdyti, o neteisėtai atleisto ir teismo sprendimu į pareigas grąžinto Lietuvos darbo biržos direktoriaus darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką sumokėti bei antstolio paslaugų išlaidoms padengti. Ministras įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka išieškoti ministerijai padarytą turtinę žalą.

Pažeidimų rasta ir Žemės ūkio ministerijoje, kur 2010 metais reorganizuojant Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą ir prijungiant jį prie Žuvininkystės tarnybos, dalis darbuotojų buvo atleisti iš pareigų. Keturi darbuotojai teismų sprendimais pripažinti atleisti neteisėtai, todėl jiems už priverstines pravaikštas priteista išmokėti vidutinį darbo užmokestį. Žuvininkystės tarnyba, vykdydama teismo sprendimą ir išmokėdama darbuotojams pinigus, patyrė beveik 200 tūkst. litų žalos. Šios lėšos turėjo būti panaudotos Žvejybos kontrolės ir žuvų išteklių išsaugojimo programos tikslams.