Valstybės kontrolė įvertino 2010 m. valstybės biudžeto projektą

Valstybės kontrolės nuomone, Vyriausybės parengtas 2010 metų valstybės biudžeto projektas iš esmės atitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, tačiau Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacija - ne vėliau kaip iki 2011 m. ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį - bus vykdoma iš dalies.

„Ateinančių metų biudžeto pajamas Finansų ministerija planuoja apdairiai, nepasiduodama optimistinėms iliuzijoms, todėl biudžeto surinkimo planai turėtų būti įvykdyti“, - teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Tačiau, pasak jos, lėšų surinkimo ir taupymo rezervai dar neišsemti.

Valstybės kontrolė metai iš metų, pateikdama savo išvadą dėl biudžeto projekto, siūlydavo mažinti asignavimų valdytojų ir vykdomų programų skaičių. Šiemet Finansų ministerija, tobulindama valstybės lėšų valdymą, 17 proc. sumažino asignavimų valdytojų ir 18 proc. vykdomų programų skaičių. Tikimasi, kad tai padės geriau prižiūrėti biudžeto vykdymą.  

Valstybės kontrolė savo išvadoje atkreipia dėmesį į biudžeto pajamų dalyje taisytinus dalykus. Auditoriai pažymėjo, kad mokestinių pajamų prognozavimo metodai ir procedūros vis dar nėra reglamentuoti. Kyla abejonių, ar pagrįstai planuojama gauti mažiau pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio, nes neseniai atlikto audito metu buvo atskleista šio mokesčio surinkimo problemų ir pasiūlyta didinti mokestinę naštą lošimus organizuojančioms įstaigoms. Nurodoma, kad valstybės biudžetas turėtų gauti daugiau negu planuojama pajamų ir už biudžetinių įstaigų teikiamas paslaugas.

Vertindami ateinantiems metams numatomas valstybės išlaidas auditoriai nurodė, kad gali nepakakti planuojamų asignavimų valstybės skolos valdymo išlaidoms. Be to, neatsižvelgta į Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą dėl savivaldybių nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų nenaudojimo įsiskolinimams dengti.

Valstybės kontrolės nuomone, yra galimybių biudžeto lėšas naudoti taupiau. Pavyzdžiui, būtų galima atsisakyti dalies investicinių lėšų, numatomų įstaigų sąlygoms gerinti. Lėšos Kultūros rėmimo fondui bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į numatomas tų metų įplaukas iš atitinkamų mokesčių, o tam reikėtų keisti šių fondų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.