Valstybės finansavimą gaus mažiau pirmakursių nei pernai

Valstybės finansavimas šiemet bus skiriamas 15,7 tūkst. šiemet į aukštąsias įstosiančių pirmakursių - apie 1,2 tūkst. mažiau nei pernai, kai valstybės finansavimą studijoms iš viso gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti finansavimą 15,4 tūkst. studentų, įstojusių 2013 metais į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.

Iš jų 14,8 tūkst. studentų mokysis valstybės finansuojamose vietose, apie 600 studentų gaus studijų stipendijas.

Pagal tikslinį studijų finansavimą nemokamai galės studijuoti apie 300 studentų - maždaug 80 proc. daugiau nei į šias vietas studentų buvo priimta pernai.

Viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad šiemet bus skiriama daugiau tikslinių stipendijų, taip pat daugėja studijų krypčių, pagal kurias bus priimami studentai.

Pasak Ministro pirmininko tarnybos, numatoma padidinti studijų krypčių grupių skaičių universitetuose nuo 13 iki 19, kad būtų galima užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą. Siekiant paskatinti studentų priėmimą į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes, studijų srityse bus išskirtos smulkesnės krypčių grupės.

„Skirtumas šių metų priėmimo nuo kitų metų priėmimo bus tas, kad mes turime žymiai didesnį skaičių tikslinių stipendijų, truputį daugiau studijų krypčių, pagal kurias bus priimami studentai, tai yra, nuo 11 iki 19 studijų krypčių grupių bus formuojama. Yra tikslinių grantų menininkams didinamas skaičius ir taip pat, aišku, atsižvelgiama į rinkos poreikius, kada mes turime miškininkų rengimo programose, sporto trenerių priėmimo programose didesnį priėmimą. Žodžiu, šiokie tokie pataisymai“, - trečiadienį žurnalistams sakė R.Vaitkus.

Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad šiemet, kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų. Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė numato aukštosioms mokykloms, lieka tokios pačios, kaip ir pernai.

Pasak ŠMM, palyginti su 2012 metais, preliminarus bendras valstybės finansavimas, įskaitant tikslinį finansavimą, gausiančių studentų skaičius mažėja 9,5 procento. Ministerijos teigimu, kadangi abiturientų skaičius, palyginti su pernai, šiemet mažėja apie 9 proc., tad numatoma skirti mažiau lėšų pirmakursių studijoms finansuoti. Tam numatoma atseikėti 28,1 mln. litų, arba 3 mln. mažiau nei pernai.

„Vyriausybė perskirstė 28 mln. litų, kurie buvo suplanuoti šių metų biudžete - tai yra beveik 3 mln. litų mažiau negu buvo praėjusių metų biudžete. Pagal tai, kad 9 proc. mažėja abiturientų skaičius, taigi bus mažinamas ir priėmimas apytiksliai 9 procentais“, - kalbėjo viceministras.

Universitetinėms studijoms valstybės finansuojamose vietose skirta 17 mln. 561 tūkst. litų: iš jų daugiausia - 5,3 mln. litų - technologijos mokslams, 3 mln. 751 tūkst. socialiniams mokslams, 2 mln. 708 tūkst. litų fiziniams mokslams, 2 mln. 566 tūkst. litų biomedicinos mokslams, 1 mln. 740 tūkst. litų humanitariniams mokslams, 1 mln. 496 tūkst. litų menų studijoms. Dar 269 tūkst. litų numatoma studijų stipendijoms: 224 tūkst. litų socialiniams mokslams, 27 tūkst. litų fiziniams, 18 tūkst. litų humanitariniams.

Koleginėms studijoms valstybės finansuojamose vietose numatoma 9 mln. 752 tūkst. litų: iš jų daugiausia - 4 mln. 205 tūkst. litų technologijos mokslams, 2 mln. 384 tūkst. litų socialiniams mokslams, 2 mln. 342 tūkst. litų biomedicinos mokslams, 461 tūkst. litų menų studijoms, 246 tūkst. litų fiziniams mokslams, 114 tūkst. litų humanitariniams mokslams. Dar 514 tūkst. litų numatoma studijų stipendijoms: 295 tūkst. litų socialiniams mokslams, 81 tūkst. litų menų studijoms, 80 tūkst. litų technologijos mokslams, 28 tūkst. litų fiziniams mokslams, 24 tūkst. litų biomedicinos mokslams, 6 tūkst. litų humanitariniams mokslams.

Pasak Ministro pirmininko tarnybos, bendra pirmakursių studijoms skiriama suma sudarys 29,4 mln. litų: be trečiadienį patvirtintų lėšų, dar 1,3 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui. Iš jų menų studijoms universitetuose – 373 tūkst. litų, kolegijose – 60 tūkst. litų.

Anot ministerijos, atsižvelgiant į derinimo metu suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus, 26 tūkst. litų sumažinta universitetinių socialinių mokslų srities studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose skiriama suma, ji numatyta šios srities tiksliniam studijų finansavimui. Tikslinėms studijoms finansuoti šiemet ketinama skirti 1 mln. 309 tūkst. litų - 17 proc. daugiau nei pernai.

Per Vyriausybės posėdį laikinai Vilniaus universiteto pareigas einantis Jūras Banys sakė, jog valstybinius universitetus stebina studijų stipendijų paskirstymas, kai didelė jų dalis skiriama socialinių mokslų studijoms privačiose kolegijose, o technologijos, biomedicinos, inžinerijos studijoms valstybiniuose universitetuose trūksta lėšų.

R.Vaitkus sako, kad socialinių stipendijų klausimas bus svarstomas.

„Didžioji dalis šitų studijų stipendijų keliauja į kolegijas, ne į universitetus. Aišku, atsižvelgiant į tai, kad tai yra tam tikra socialinė paskata vaikams studijuoti. Bet čia jau bus perskirstoma per Studijų fondą. Mes turėsime diskusiją su Studijų fondo direktoriumi apie tai, kad būtų atsižvelgiama daugiau į socialinį faktorių, o ne į tai, kad, sakykime, turtingiems vaikams duoti paskatą dar papildomai susimažinti studijų kainą“, - kalbėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kokių specialistų mums reikia? Kada nors susirinks ministerijų specialistai, verslininkų atstovai ir universitetų viršūnėlės bei realistiškai nuspręs, kokios yra mūsų verslo vystymo svarbiausios kryptys, kokiose verslo šakose mes turim galimybių būti stiprūs pasaulio rinkose. Po to visi tokio susirinkimo dalyviai prisiims konkrečias jų veiklos pakeitimo programas, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus, ir pradės jas vykdyti. Tai palengvins investuojančių į naujoves gyvenimą, leis abiturientams ir universitetinį išsilavinimą finansuojantiems pasirinkti, kokios specialybės yra perspektyviausios gimtinėje. Bet toks susirinkimas dar negreitai įvyks. Reikia laukti, kol baigsis pigios darbo jėgos rojus Lietuvoje, ir mūsų eksportuotojų padėtis taps katastrofiška. Vis tik, lengva pasakyti, kokių specialybių bus paruošta neužtenkamai: tų, kurių atstovai daugiausia emigruoja dabar. Jie ir toliau taip emigruos, jei atlyginimai bei darbo sąlygos radikaliai nepasikeis. Jei norime Lietuvoje turėti medikų, inžinierių bei informacinių ir kitų technologijų specialistų, turime ruošti jų tiek, kad po didesnės dalies emigravimo mums kas nors liktų. Gerus tokius specialistus paruošti yra brangu, bet sovietinė vergovė jau nebegrįš. Todėl turime mokėti tikrą kainą ne tik už dujas. Butkevičius žaidžia tą patį žaidimą, kaip ir Kubilius. Todėl nei vienas iš jų neįves tvarkos mūsų ūkyje, jei mes jų nepriversime. (Žiūrėk jų linksmybių nuotrauką, suvesdamas į Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.)
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių