Valstybę apgaudinėjusių motinų likimą vėl svarstys Seimas

Parlamentarai priėmė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas alternatyvias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas dėl atsakomybės sušvelninimo sukčiavusioms motinoms, kurioms dirbtinai buvo padidintas atlyginimas siekiant gauti didesnes motinystės pašalpas.

Už tai, kad būtų grįžta prie BK pataisų, ketvirtadienį balsavo 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš.

Vetavusi anksčiau Seimo priimtą įstatymą, prezidentė siūlo nekeisti sankcijos už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą, bet papildyti asmenų, kuriems gali būti taikomos švelnesnės bausmės, sąrašą, įtraukiant į jį nėščiąsias ir asmenis, auginančius vaikus iki trejų metų amžiaus.

Anot prezidentės patarėjos Solveigos Cirtautienės, jų siūlomas variantas leistų skirti švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes galimai sukčiavusioms motinoms, tačiau nesudarys galimybių baudžiamosios atsakomybės išvengti kitiems, kur kas sunkesnius nusikaltimus padariusiems asmenims.

Prezidentūros teigimu, jeigu būtų įsigaliojusios Seimo priimtos BK įstatymo pataisos, švelninančios bausmes sukčiavimu kaltinamiems asmenims, atsakomybė būtų švelninama ne tik keliems šimtams sukčiavusių motinų, bet ir tūkstančiams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu, stambiomis vagystėmis, turto prievartavimu ar iššvaistymu įtariamų asmenų, o tai neabejotinai pablogintų kriminogeninę situaciją šalyje.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras prezidentės pasiūlytą variantą vertino kritiškai ir sakė siūlysiąs parlamentarams atmesti veto.

Seimas gruodžio 22 dieną nusprendė papildyti BK ir numatyti, kad už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą galima ne tik laisvės atėmimo, kaip iki šiol, bet ir alternatyvi bausmė - bauda. Iki šiol BK už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numatė tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Būtent šis straipsnis gali būti pritaikomas motinoms ar tėvams, nustačius, kad jų atlyginimas buvo padidintas dirbtinai siekiant gauti didesnes pašalpas.

Taip pat Seimas nusprendė pakeisti didelės vertės turto sąvoką, didelės vertės turtu pripažįstant tokį, kurio vertė viršija 800 minimalaus gyvenimo lygio MGL (104 tūkst. litų) dydžio sumą. Iki šiol didelės vertės turtu pripažįstamas, kai jo vertė viršija 250 MGL (32,5 tūkst. litų).

Pataisos Seime buvo skubiai įregistruotos ir ypatingos skubos tvarka priimtos, kai Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl neteisėto "Sodros" lėšų, skirtų motinystės pašalpoms, įgijimo dvejų metų laisvės atėmimu nubausti moterį, auginančią vienerių metų vaiką.