Vairuotojai netrukus neteks pamėgtos privilegijos

Degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę sukti leidžiančių žalių rodyklių Lietuvos sankryžose palaipsniui mažėja: specialistai sako, kad spūsčių dėl to nepadaugėjo, o saugumas keliuose išaugo.

Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad rodyklės demontavimas turėtų būti paskutinis darbas – prieš tai esą reikia padaryti reikiamus eismo pakeitimus.

Nuo 2014-ųjų spalio vairuotojai, sukdami į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui su lentele su žalia rodykle, privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir/ar „Stop“ liniją, jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą. Vėl pradėti važiuoti galima tik įsitikinus, kad tai saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Specialistai pastebi, kad kone pusė šalies vairuotojų šios taisyklės tiesiog nesilaiko. „Jos net ir sunku laikytis, nes reikia visiškai sustoti, o tai kartais atrodo nelogiška ar net absurdiška. Mano manymu, daug geriau, kai taisyklėse nurodyta: jei žalia – važiuoju, jei raudona – ne. Visiems tada viskas aišku ir nelieka jokių dviprasmiškų situacijų“, – LRT.lt sakė Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus eismo mokytojas Darius Kanapinskas teigia, kad taisyklė sustoti prie žaliosios rodyklės, jei nedega žalias šviesoforo signalas, buvo įvesta dėl to, kad pėsčiųjų perėjose nukentėdavo nemažai pėsčiųjų, kai tokioje sankryžoje su žalia rodykle atvažiuodavo automobilis. Tenka apgailestauti, kad vairuotojai kiekvieną naujovę ar taisyklę priima priešiškai“, – kalbėjo D. Kanapinskas.

Per artimiausius metus rodyklių nebeliks

2020 m. sausio 1-oji – data, iki kurios Lietuvos miestų gatvėse turi išnykti prie šviesoforų tvirtinamos lentelės su žaliosiomis rodyklėmis. Susisiekimo ministerijos teigimu, dėl žaliųjų rodyklių dažnai kyla eismo dalyvių konfliktinės situacijos ir ši priemonė nėra naudojama kitose Europos valstybėse, išskyrus pavienius atvejus. Toks terminas skirtas tam, kad būtų laiko pasiruošti pokyčiams.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius skaičiuoja, kad Vilniaus mieste liko apie 80 tokių lentelių, o nuo 2015-ųjų iki šios dienos jų nuimta apie 30.

„Šių lentelių dar yra pakankamai nemažai. Negalime paimti ir nuimti neatsižvelgdami į eismo situacijas kiekvienoje sankryžoje, nes kiekviena jų yra unikali ir reikalaujanti analizės. Daugiausia rodyklių nuimta sankryžose prie mokymo įstaigų, kad apsaugotų moksleivius, pėsčiuosius, kertančius šviesoforais reguliuojamas sankryžas. Dauguma vairuotojų iš tiesų pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) ir nesilaiko nustatyto reikalavimo sustoti“, – LRT.lt teigė A. Apanovičius.

Daugiausia rodyklių nuimta sankryžose prie mokymo įstaigų, kad apsaugotų moksleivius, pėsčiuosius, kertančius šviesoforais reguliuojamas sankryžas.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas tikina, kad vairuotojai po truputį keičia savo įpročius ir atkreipia dėmesį į pakitusį eismo organizavimą sostinėje. „Pirmosiomis savaitėmis buvo vairuotojų nepasitenkinimas, šioks toks spūsčių padidėjimas, bet laikui bėgant jis išsisklaido ir žalios rodyklės demontavimas dėl saugumo ir srauto pralaidumo kitomis kryptimis duoda tik teigiamą rezultatą“, – aiškino A. Apanovičius.

Savo ruožtu saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas, kasdien praleidžiantis ne vieną valandą eisme, pastebi, kad kai kuriose vietose, nuėmus žaliąją rodyklę, spūstys formuojasi, tačiau svarbiausia eisme esą turėtų būti saugumas. „Jei atsiranda šiokios tokios spūstys, vairuotojai tiesiog turėtų planuoti savo laiką“, – pridūrė D. Kanapinskas.

Lietuva – viena paskutinių valstybių

LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas N. Abukauskas sako, kad lentelės nuėmimas – paskutinis dalykas, kurį reikia atlikti.

„Negalima atėjus pjūkleliu nupjauti ir taip panaikinti, neįvedus jokių kitų eismo pakeitimų. Jei paskaitytume šviesoforų įrengimo taisykles, pamatytume, kad ten aiškiai apibūdinta, kokiais atvejais ir kodėl gali ar negali būti papildomos žalios rodyklės. Išsprendus visus klausimus, žalios rodyklės tiesiog nereikia.

Pavyzdžiui, Vokietijoje jos nėra. Jei yra labai dideliu srautu pasižymintis posūkis sankryžoje dešinėn, jis reguliuojamas šviesoforu. Taip galima sustabdyti ta pačia kryptimi tuo pačiu metu kelią kertančius pėsčiuosius. Čia ir yra didžiausia problema, kad išvažiuojant į dešinę kertamas pėsčiųjų kelias“, – apie žalios rodyklės nenaudingumą kalba N. Abukauskas.

Specialisto teigimu, tose sankryžose, kuriose lentelės nėra, eismo įvykio tikimybė –ypač užvažiavimas ant pėsčiųjų – sumažėja.

Pasak N. Abukausko, žalios rodyklės šalinamos ne ten, kur kažkam norisi, – aiškiai apsvarstoma, ką duos rodyklės pašalinimas.

„Einama gera linkme, šalinama, jei paskaičiuojama, kad tai neturės didelės įtakos eismo pralaidumui ir turės teigiamos įtakos avaringumo sumažėjimui. Klausimas vienas ir labai opus – kai kuriose vietose jas šalinant reikia iš esmės pakeisti sankryžos eismo organizavimo schemas, o tai susiję su didele intervencija į kelią – tai ir papildomų juostų atsiradimas, o ką daryti, jei ir taip siauras šaligatvis ir reikia platinti kelio važiuojamąją dalį?“ – klausė N. Abukauskas.

Kaip teigia SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas A. Apanovičius, prieš nuimant žaliąją rodyklę atliekama sankryžos analizė: „Kiekviena sankryža yra individuali ir reikalauja tam tikros analizės – tiek automobilių srauto, tiek pėsčiųjų. Prieš nuimant žaliąją rodyklę, keičiama šviesoforų tvarka sankryžose, kad būtų užtikrintas tinkamas eismo srauto pralaidumas ir apsaugoti pėstieji. Tik vėliau vykdomas žalios lentelės demontavimas.“

Kaip pasakojo LAKD atstovas N. Abukauskas, Lietuva – viena paskutinių šalių, turinčių tokias žaliąsias rodykles.

„Niekas aplinkui tokios lentelės neturi. Tai – rudimentinis palikimas. Labai įdomi situacija su Vokietija – šviesoforų įrengimo taisyklėse jie turi tokią lentelę, bet tik dėl to, kad kažkada susijungė abi Vokietijos ir iš Rytų Vokietijos buvo atėjusi tokia tvarka. Tai tiesiog vienu metu nebuvo įmanoma pašalinti lentelių, nepadarius infrastruktūrinių pakeitimų. Bet jų taisyklėse griežtai nurodyta, kada galima įrengti tokią lentelę – kai sukant dešinėn nėra pėsčiųjų eismo ir kai sukant į dešinę netrukdomas važiuojančiųjų skersai eismas“, – LRT.lt kalbėjo N. Abukauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aa

aa portretas
uzsterstumas oro sumazes, kai zmones prades dviracius naudoti ar viesaji transporta vaziuot i darba o ne del zalios rodykles.. Ir jai nenori i kamsti pakliuti atsikelk anksciau ir baigta.

Kavenskas

Kavenskas portretas
Normaliose,civilizuotose šalyse kovai su užterštumu ir spūstimis stengiamasi daryti kuo didesnį pralaidumą.Automobilis daugiausiai teršia,kai jam reikia pradėti judėti iš vietos.O kai pradeda judėti 15 automobilių?Dėl tos priežasties mažinama pėsčiųjų perėju(daromi viadukai),sureguliuojami šviesoforai,naikinami gulintys policininkai,daromos sankryžos su papildomom eismo juostom sukimui į dešinę ir t.t.Pas mus,bent jau Kaune,viskas atvirkščiai-perėjų daugėja,net su šviesoforais.Juokinga ir graudu,kai vienas žmogus eina,o sustoja dėl to (piko metu) 20-30 automobiliu.Ir dėl ko tas klimatas keičiasi?

Pilnai sutinku-spūstys didės

Pilnai sutinku-spūstys didės portretas
Kad ir 3-5 auto pasuka į dešinę-vis kamštis mažesnis.Deja pas mus moka tik drausti.Mastyt valdininkui sunku... Bent papildomą juostą irengtu,tiems kurie tik į dešinę suks-va ir kamštis mažėtu.Kur tau sulauksi.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių