Vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė: jeigu netinku, visada galiu išeiti

Interviu LRT.lt E. Žiobienė taip pat sako, kad būtų gerai, jog vaikus apklausinėtų ne policininkai ir prokurorai. „Jei berniukas iš Kėdainių būtų atvestas į teismą ir jį būtų apklausęs bent jau teisėjas, šioje tragiškoje istorijoje būtų buvę daugiau profesionalumo ir būtų nustatyta daugiau tiesos“, – mano vaikų teisių apsaugos kontrolierė.

Seime girdintis kalbų, kad valdantieji „valstiečiai“ šiame poste norėtų matyti kitą žmogų, E. Žiobienė sako, kad pati tiesioginių raginimų trauktis dar nesulaukė, bet yra gavusi kvietimą vasario 14 d. atvykti į Seimo neeilinės sesijos posėdį.

„Matyt, privalėsiu kalbėti Seimo salėje, bet temos dar nežinau. Iš pradžių greičiausiai privalėsiu atsakyti į kažkokius Seimo narių klausimus. Kaip bus, taip bus. Jeigu netinku, visada galiu išeiti“, – teigia E. Žiobienė.

– Kaip jums atrodo dabar, kai jau šiek tiek atslūgo emocijos ir šaltesniu protu imtos vertinti priežastys bei aplinkybės, lėmusios keturmečio berniuko žūtį, – ar buvo galima išvengti šios tragedijos?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai stigo institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija. Policija turėjo vienus duomenis, Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių skyrius jų iš viso neturėjo. Ši tragedija vėl patvirtino, kad vaiko teisių skyriai negali dirbti tik darbo dienomis, o prevencinio darbo savivaldybėse praktiškai nėra. Reikėjo dirbti ir su berniuko mama, ir su jos sugyventiniu. Tačiau nieko panašaus nebuvo daryta.

– Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimuose nurodyta, kad prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas. Ar Kėdainiuose taip ir buvo daroma?

– Kai buvo tiriamas galimai berniuko patirtas smurtas praėjusių metų lapkritį, buvo vadovautasi Baudžiamuoju kodeksu (BK), o galimas smurtas artimoje aplinkoje nebuvo iš viso tirtas.

– Vadinasi, įtarimai, kad prieš berniuką smurtaujama namuose, nebuvo tirti?

– Taip. Ir jau ne pirmą kartą su teisėsaugininkais aiškinamės, kodėl smurto atvejais prieš vaikus nesivadovaujama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Kai taip nesielgiama, nebelieka galimybių suteikti pagalbą aukai ar iškeldinti iš namų smurtautoją.

Man taip pat netelpa galvoje, kodėl berniukas buvo apklausiamas namie, namiškių akivaizdoje. Kodėl policininkai iš pradžių nesusirinko visos informacijos, neapklausė liudininkų, o mamos akivaizdoje apklausinėjo ketverių metų vaiką? Mama diktavo, ką vaikas turi pasakyti. Esą jis pargriuvo. Tai jis ir pasakė. Tuomet teisėsaugininkai vadovavosi BK nuostata – smurtas prieš vaiką, o to įrodyti nepavyko ir byla nebuvo pradėta. Štai ir viskas.

Man taip pat netelpa galvoje, kodėl berniukas buvo apklausiamas namie, namiškių akivaizdoje. Kodėl policininkai iš pradžių nesusirinko visos informacijos, neapklausė liudininkų, o mamos akivaizdoje apklausinėjo ketverių metų vaiką? Mama diktavo, ką vaikas turi pasakyti. Esą jis pargriuvo. Tai jis ir pasakė.

– Turite daugiau informacijos nei eiliniai šios tragedijos stebėtojai. Kaip jums atrodo – ar ekspertai, tyrę berniuko sumušimus, pasakė tiesą?

– Neturiu medicininių žinių ir negalėčiau paaiškinti, kuo smurtiniai sumušimai skiriasi nuo sumušimo nelaimingų atvejų metu. Bet man krito į akis tai, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko skundus darželio auklėtojai apie patėvio smurtą prieš jį, į skundus, jog „Gedas mušė“. Jei dėl to būtų skundęsis suaugęs žmogus, jo liudijimais būtų patikėta. O kodėl nebuvo patikėta vaiko skundais? Bylą, mano supratimu, galima buvo iškelti vien dėl to, kad nesutapo darželio auklėtojos, vaiko ir mamos liudijimai.

Keistai atrodo ir poliklinikos medikų apžiūra – mama atvedė vaiką dėl sumuštos galvos, o buvo apžiūrimos jo kojos, klausyta, koks jo kvėpavimas, ir tyrinėjami kiti, nesusiję su galvoje atsiradusiu guzu, dalykai.

– Manyta, kad berniukas melavo apie smurtą prieš jį?

– Keista, bet greičiausiai – taip. Žinoma, ketverių metų vaikas gali visko pripasakoti, tačiau, kaip teigia patyrę psichologai, vaikai nesugeba papasakoti apie tai, ko nėra matę ar patys patyrę. Todėl ir fantazuoti apie smurtą kažin ar sugebėtų, kažin ar sukurtų pasakojimą apie mušimo sceną.