Vadina nacionaliniu iššūkiu: mokytojo profesija jaunimui nebepatraukli

2021 metais beveik 7000 mokytojų bus pensinio amžiaus, o jaunoji karta pedagogo karjeros rinktis neskuba. Kaip rodo MOSTA turimi duomenys, 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, šiemet - 900 absolventų.

Pasak MOSTA analitikų, šiuo metu kai kuriose savivaldybėse jaučiamas mokytojų stygius greitai gali tapti nacionalinės reikšmės iššūkiu.

„Visi norime, kad mūsų vaikus ruoštų gabiausi pedagogai. Vis dėlto priėmimo duomenų analizė rodo, kad vos 1 proc. „šimtukininkų“ stoja į ugdymo mokslus. Mažiau šimtukus gavusių abiturientų pritraukia tik sporto ir žemės ūkio mokslai. Tuo metu informatikos mokslus renkasi kas trečias aukščiausią įvertinimą gavęs abiturientas“, - sako MOSTA Studijų politikos skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Analitiko teigimu, priėmimo duomenys signalizuoja, kad pedagogo profesija jaunimui nėra patraukli.

„Pagrindinė Lietuvai gręsiančio pedagogų stygiaus problemos priežastis - prastos mokytojų darbo sąlygos. Pedagogų darbas yra atsakingas ir sudėtingas, o atlyginimai - maži“, - teigia G. Jakštas.

Pagrindinė Lietuvai gręsiančio pedagogų stygiaus problemos priežastis - prastos mokytojų darbo sąlygos. Pedagogų darbas yra atsakingas ir sudėtingas, o atlyginimai - maži.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvos mokytojų atlyginimai beveik dvigubai mažesni už EBPO vidurkį.

Vis dėlto, anot G. Jakšto, mažas atlygis už darbą yra tik viena iš priežasčių, dėl kurios jauni specialistai neskuba rinktis mokytojo karjeros. „Dalis pedagogikos studijų absolventų po studijų baigimo renkasi net ir mažiau apmokamą darbą, o ne mokytojo profesiją“, - teigia G. Jakštas.

MOSTA skaičiavimais, praėjus pusei metų nuo studijų baigimo pedagogikos studijų absolventai, dirbantys mokyklose, uždirba 581 eurą (čia ir toliau nurodomas atlyginimas prieš mokesčius). Tuo metu ne švietimo sektoriuje įsidarbinusių absolventų vidutinis atlyginimas mažesnis - 502 eurai. Praėjus pusantrų metų nuo studijų baigimo pedagogai uždirba 718 eurų, o kitokią karjeros kryptį pasirinkę pedagogikos absolventai - 642 eurus.

Analitiko teigimu, tai rodo, kad paplitusi nuomonė, jog jaunimas nesirenka pedagogo karjeros dėl mažo atlyginimo teisinga tik iš dalies. „Maži atlyginimai neabejotinai yra problema, tačiau taip pat svarbu ir sudaryti specialistams geras darbo sąlygas, galimybes kilti karjeros laiptais, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Mažas šios profesijos patrauklumas lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi prastai pasirengę abiturientai, kurie net ir įgiję pedagogo kvalifikaciją nebūtinai gali ar nori dirbti mokytojais“, - sako G. Jakštas.

MOSTA vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 1051 mokytojas, duomenimis, vos 8 proc. pedagogų nurodo, kad jų profesiją visuomenė gerbia. Kas antras apklaustas mokytojas nurodė, kad pagarbos mokytojo profesijai iš visuomenės nejaučia.

Analitiko teigimu, galima išskirti kelias priežastis, lemiančias mažus mokytojų atlyginimus.

„Pirmiausia tai - prastas bendrojo ugdymo finansavimas. Lietuva bendrajam ugdymui skiria 2,4 proc. BVP - mažiausiai tarp visų EBPO šalių“, - sako G. Jakštas.

EBPO duomenimis, finansavimas bendrajam ugdymui Lietuvoje nuosekliai mažėjo nuo pat 2010 metų. Skaičiuojama, kad iki 2015-ųjų skiriamų lėšų dalis nuo BVP sumažėjo beveik trečdaliu (28 proc.).

Kitu veiksniu, darančiu įtaką pedagogų atlyginimų dydžiui, analitikas įvardina neefektyvų mokyklų tinklą. Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių, kaip ir mokytojui tenkantis kontaktinių valandų skaičius.

Mūsų klasių dydžiai taip pat bene patys mažiausi EBPO. Teoriškai tai galėtų teigiamai veikti mokinių rezultatus, tačiau, analitiko žodžiais, Lietuvoje matome priešingą efektą - kuo mažesnės klasės, tuo prastesni moksleivių rezultatai.

Pasak G. Jakšto, prastos karjeros perspektyvos lemia tai, kad pedagogikos studijas renkasi mažai abiturientų, todėl dėl valstybės finansuojamų studijų vietų praktiškai nekonkuruojama, o tai sudaro sąlygas įstoti prastai pasirengusiems studentams. Įstojusieji turi mažą motyvaciją studijuoti ir dirbti mokytojais - vos kas septintas studijas pradėjęs studentas jas baigia ir pradeda dirbti mokytoju.

„Siekiant spęsti šią problemą reikėtų skirti daugiau išteklių mokytojų darbo sąlygų gerinimui. Pirmiausia būtina didinti finansavimą, skiriamą bendrajam ugdymui. Vis dėlto finansavimo didinimas, esant neefektyviam tinklui, duos tik minimalų efektą, todėl lygiagrečiai reikėtų peržiūrėti ir mokyklų tinklą“, - mano G. Jakštas.

Analitiko nuomone, investicijos į pedagogų rengimą, studijų kokybės ir studentų socialinės padėties gerinimą yra sveikintina kryptis.

„Tačiau tai yra antraeilis žingsnis. Pagerinę sąlygas studentams, gal ir pritrauksime daugiau norinčių studijuoti pedagogiką, bet tikėtina, kad mokyklose įsidarbinusių absolventų dalis nepadidės. Todėl pirmiausia turime pagerinti sąlygas mokyklose. Būtent tai yra kertinė naujų pedagogų pritraukimo sąlyga“, - pabrėžia G. Jakštas.