- Gerūta Griniūtė, Darius Užkuraitis, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tai, kaip mokyklose dėstoma istorija, yra baisu. Reikia ne kalti galybę datų ir faktų, o suvokti istorinius procesus ir tai, kaip funkcionuoja visuomenė, LRT RADIJUI sako žurnalistas, kultūros antropologas, žiniasklaidos ir viešųjų ryšių ekspertas Virginijus Savukynas.
Anot jo, istorijos negalima interpretuoti visiškai laisvai: „Pavyzdžiui, jei viena šalis užpuola kitą, akivaizdu, kas yra agresorius, o kas auka. Nors kartais viską norima apversti aukštyn kojomis, ką žinome iš Sovietų sąjungos pavyzdžio.“
– Kodėl pasukote į žurnalistiką?
– Maždaug 2000 metais mąsčiau apie akademinę karjerą, tačiau anuomet, kaip ir dabar, jauni mokslininkai uždirbdavo nedaug. Neturėjau paramos iš šalies, o reikėjo pragyventi. Todėl ir pradėjau rašyti, bendradarbiauti su spauda. Pradėjau dirbti interneto portaluose, vėliau – LRT.
– Dirbate ir su vaizdo, ir garso, ir rašto raiškomis. Kuri raiška jums artimiausia?
– Taip, kadangi dirbu ir radijuje, ir televizijoje, ir rašau, nesunku pamatyti, kaip veikia skirtingi kanalai, kokią logiką ir niuansus jie turi. Tai man įdomu. Suprantu, kad kuri nors laida gali būti įdomi radijuje, bet ji visiškai netiks televizijai, ir atvirkščiai. Tarp medijų yra daug skirtumų ir, siekiant vienokių ar kitokių tikslų, galima pasirinkti reikiamą.
– Kurioje srityje jaučiatės tvirčiausiai? Rašote labai plačiai – ir apie politiką, ir istoriją, ir šiaip pamąstymus apie gyvenimą.
– Tai nėra taip platu. Viską galima apibendrinti, kad tai – pamąstymai apie gyvenimą. Ir politika, ir kultūrologija yra mūsų dabartinis gyvenimas. Baigiau istorijos fakultetą, todėl kuriu laidą „Istorijos detektyvai“. Manau, kad yra istorijos poreikis ir reikia į tai gilintis.
– Taigi pagal išsilavinimą jūs – istorikas?
– Istorijos fakultete baigiau kultūros antropologiją. Taip pat teko „paragauti“, kas yra sociologija, mokiausia ir semiotikos.
– Kaip susidomėjote politika?
– Manau, kad žmogui, kuris mąsto, neįmanoma išvengti politikos temos. Vis vien turi šiek tiek domėtis, kas ir kodėl vyksta. Jau akademinėje srityje daug skaičiau apie politinius procesus, analizavau. Rimčiau su politika susidūriau dirbdamas Omni laike. Mano pareiga buvo rašyti apie politiką.
Dauguma mokyklas baigusių mokinių, jei specialiai nesidomi istorija, ją greitai ir pamiršta. Taip neturėtų būti. Dabar nueita į testus, faktus...
– Kokią Lietuvos istorijos mįslę labiausiai norėtumėte išnarplioti?
– Norėčiau surasti Napoleonas lobį. Viena vasarą ieškojau, bet neradau. Negaliu išduoti visų paslapčių, bet tame lobyje – brangenybės. Tai prancūzų armijos iždo pinigai. Daug brangenybių prancūzai prisigrobė Rusijoje, bandė jas vežtis. Tikėtina, kad tai buvo užkasta Lietuvoje. Manoma, kad viena iš vietų, kur gali būti lobis, yra netoli Tilžės, prie Nemuno. Tarpukario ten kasinėta, net sovietai buvo tuo patikėję ir perkasė visas kapinaites. Šis mitas labai visus masina, mane taip pat.
– Jei žmogus randa lobį, kiek jam tenka?
– Jei lobis randamas netikėtai, radėjui tenka 25 proc. Netikėtas radimas – kai eini eini, paspiri koją grumstą, o ten – lobis. Jei lobio ieškoma, vadinasi, žinoma, kur jis gali būti. Ieškoti lobio be žemės savininko sutikimo negalima. Iš principo, lobiai visada priklauso žemės savininkui. Jei žemė, kur lobio ieškoma, priklauso valstybei, tai reikia tartis su valstybe.
– O jei žmogus kasa sode bulves ir randa lobį?
– Tuomet jam lobis ir priklauso. Tačiau jei randamas Napoleono lobis arba Vasario 16-osios originalus aktas, o tai svarbu valstybei, tai gali būti paimta iš radėjo jam teisingai atlyginant.
– Ar sutinkate, kad istorija – smagus žaidimas? Yra faktai, bet į juos galima žiūrėti iš viršaus, apačios, kairės ar dešinės...
– Ir taip, ir ne. Tai diskusijos reikalas. Daug žmonių apie tai galvoja, yra parašę įvairių teorinių darbų. Apskritai, nėra tokio reliatyvizmo, kad galima būtų istoriją interpretuoti taip, kaip nori. Pavyzdžiui, jei viena šalis užpuola kitą, akivaizdu, kas yra agresorius, o kas auka.
Nors kartais viską norima apversti aukštyn kojomis, tai žinome iš Sovietų sąjungos pavyzdžio. Žinoma melą, kad neva Lietuva pati prie jos prisijungė. Jei žmogus turi aiškius moralinius kriterijus, jis mato, kas yra auka, kas budelis. Svarbiausia to nepamiršti.
– Kalbant apie švietimo sistemą, daug diskutuojama apie istorijos mokymą. Kaip manote, koks jis turėtų būti?
– Manau, kad taip, kaip dabar mokoma Lietuvos istorija, geriau visai nebūtų mokoma. Rezultatas baisus. Dauguma mokyklas baigusių mokinių, jei specialiai nesidomi istorija, ją greitai ir pamiršta. Taip neturėtų būti. Dabar nueita į testus, faktus...
Nusipirkau istorijos vadovėlį 7 ar 8 klasei, nes norėjau pažiūrėti, ko yra mokoma. Ir pasibaisėjau. Kadangi studijavau istoriją, skaičiau daug knygų, suprantu, kas ten parašyta. Bet jei būčiau septintoje klasėje, man būtų labai sunku suvokti, kas sakoma, kokie faktai svarbūs, o kurie ne. Ačiū Dievui, kad aš jau baigęs mokyklą.
– Reikia labai daug ką sausai kalti. Kaip tai galima keisti?
– Taip, o kam tas kalimas reikalingas? Reikia ne begalybės faktų, o mokėti suprasti ir paaiškinti esmines datas. Vienas bičiulis pasakojo, kaip jo dukra mokėsi istorijos Didžiojoje Britanijoje. Pavyzdžiui, Vokietijos suvienijimo temai Lietuvoje skiriama viena pamoka, o Didžiojoje Britanijoje – dvi savaitės. Ten vaikai neapkraunami galybe kitų faktų, o analizuoja, kodėl Vokietija buvo suvienyta, kokios to priežastys ir pan.
Tuomet vaikai geriau supranta, kas yra istorijos vyksmas, kaip funkcionuoja visuomenė. Tokios žinios naudingos, padeda suvokti ir tai, kas vyksta dabar. Juk kam reikalinga istorija? Ne tam, kad žinotum šimtą faktų apie tai, kas vyko praeityje, bet tam, kad turėtum suvokimą, kaip vyksta istoriniai procesai. To turi išmokyti mokyklos. O kam reikalingos datos, kam reikia jas kalti? Juk viską galima greitai susirasti „Google“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...