V. Rupšys pasakė, kada Nyderlandai atsiųs „Patriot“ į Lietuvą

„Tai (atsiųsti „Patriot“ – BNS) numatoma liepos pradžioje ir liepos mėnesį. Tai bus dvišalės pratybos mūsų ir Nyderlandų“, – antradienį žurnalistams sakė generolas.

Anot V. Rupšio, šis Nyderlandų veiksmas nėra tik dvišalis, jis atspindės bendrą NATO oro gynybos paveikslą.

Apie savo šalies sprendimą atsiųsti „Patriot“ pranešė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

L. Kasčiūnas su Nyderlandų ambasadoriumi aptarė oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį susitiko su Nyderlandų ambasadoriumi Lietuvoje Jacku Twissu Quarles van Uffordu.

Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas aptarti Nyderlandų sprendimui dislokuoti Lietuvoje oro gynybos sistemas „Patriot“.

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno teigimu, šis Nyderlandų žingsnis yra aiškus signalas kitoms šalims, raginant jas prisidėti prie oro rotacinio gynybos modelio įgyvendinimo, kurį ypač svarbu pasiekti iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo šių metų liepą.

„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už sprendimą šią vasarą dislokuoti Lietuvoje priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Tikiuosi, kad ateityje galėsime bendradarbiauti su jūsų šalimi pagal rotacinį oro gynybos modelį. Esame pasirengę suteikti visą reikiamą priimančiosios šalies paramą dislokuojant oro gynybos pajėgas Lietuvoje“, – pranešime cituojamas ministras.

V. Rupšys: ministro siūlymas daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno siūlymai daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius, neprieštarauja ankstesniems planams, sako Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.

„Tikrai nespekuliuosiu, nes nežinau, ką ministras turėjo omenyje (kalbėdamas apie – BNS) oro gynybą, bet jis tikrai nesako oro gynyba sąskaita kažkieno“, – antradienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

„Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą“, – pridūrė jis.

Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą.

Taip generolas kalbėjo L. Kasčiūnui pareiškus apie ketinimus šią savaitę vyksiančiame pasitarime dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo siūlyti daugiau dėmesio skirti oro gynybai. Jis tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtojimą.

Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, politikai ėmė diskutuoti apie papildomą finansavimą ir galimus šaltinius. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Vis dėlto dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, dalis politikų ėmė akcentuoti oro gynybą, dronų poreikį, mat bepiločius orlaivius kare aktyviai naudoja abi pusės. Reaguodama į kilusią diskusiją VGT kovo pabaigoje nusprendė spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir įsigyjami sistemos komponentai, atsarginių dalių ir įrankių paketas, operatorių ir techninio personalo apmokymas bei turimos ir įsigyjamos sistemų integravimas.