- Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turėjome kovoti be ginklų, kad tai nebūtų traktuojama kaip provokacija, todėl mano ginklas buvo telefonas, LRT RADIJUI sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis atkreipia dėmesį, kad dabar stebimės veiksmais Ukrainoje, tačiau visa tai jau vyko Lietuvoje ir pasaulis per 25 metus neįgijo daugiau proto.
– Ar dažnai prisimenate, iš naujo pergalvojate Sausio 13-osios įvykius?
– Kai klausausi archyvinių įrašų, vis išgirstu įvairių detalių, kurių neatsimenu kiekvieną dieną. Atsimenu tik pagrindinį sprendžiamą klausimą – kaip gintis ir kuo. Mano ginklas buvo telefonas. Vis dėlto jis šį tą reiškė. Dabar prisimenu, kaip tada ateidavo į galvą Vakarams, užsieniui sakyti – spręskite apie kruvinų valstybių buvimą Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO). Kokiu pagrindu toje organizacijoje, kuri įkurta taikai, tautų sutarimui palaikyti, yra tironai, žudantys žmones? Juos reikėtų šalinti. Lygiai tas pats ateidavo į galvą po Ukrainos užpuolimo. Sulaužytos visos Jungtinių Tautų chartijos, o ta valstybė, agresorė, ten sėdi ir blokuoja sprendimus, kad niekas neateitų į pagalbą. Gaila, kad pasaulis nesikeičia ir neįgyja daugiau proto.
– Vienas 1991 m. Lietuvos policijos (tada – milicijos) vadovų sakė, kad iki šiol negali patikėti, koks stebuklas įvyko ir kaip išlikome. Ar tą lemtingą naktį turėjote laiko svarstyti, kas gali būti ir kas bus?
– Nebuvo laiko spėlioti, svarstyti ar žvelgti į ateitį. Buvo tik pagrindiniai klausimai – ką dabar darome ir ką dar galima padaryti, kaip stabdyti puolimą, gelbėti žmones, kad tūkstančiai nebūtų išžudyti. Kurį laiką net nežinojome, kokio masto ta akcija, žudynės. Žinojau, kad žmonių labai daug, žmonės ryžtingi, o priešas važiuoja su tankais, šarvuočiais ir šaudo iš tankų artilerijos. Jie iš pradžių šaudė virš galvų. Tankai tiesiog važiavo į žmones, iš patrankų nešaudė. Į žmones šaudė automatais ginkluoti kareiviai, parašiutininkai. Michailo Golovatovo žudikai iš Alfos galvas daužė buožėmis.
Galėjome tik įsivaizduoti, kad galbūt yra dar blogiau, negu pranešdavo gaunamos žinios: keturi užmušti, septyni užmušti, devyni užmušti, juos į ligonines veža tik ištirti, veža daugybę sužeistųjų, kuriuos reikia gelbėti. Medikai dirbo pasiaukojamai: nuolat operavo, tvarstė, gelbėjo. Gelbėjo visų sričių žmonės – transportininkai, tiekėjai. Jau net nekalbu apie pareigūnus, kuriems teko atremti ir Aukščiausiosios Tarybos šturmą ir paskui padėti žmonėms išnešti sužeistuosius iš mūšio lauko aplink Televizijos bokštą.
Patys pareigūnai negalėjo ginti žmonių kitaip, nes iš jų buvo paimti ginklai. Domėjausi, kaip jaučiasi policininkas, kurio akivaizdoje žudo, daužo žmogų. Jo pareiga – ginti, bet galima suprasti, kad, jeigu jis išsitrauktų ginklą ir nušautų žmogžudį, chuliganą, tai būtų pretekstas daug didesniems karo veiksmams – lietuviai, nacionalistai, separatistai žudo.
Jie šūkavo prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato S. Konarskio gatvėje „našego ubili“ [liet. mūsiškį užmušė – LRT.lt], nors patys iš penkių centimetrų atstumo į nugarą šovė tam nelaimingam leitenantui. Dar vieną lavoną buvo atvežę iš nežinia kur ir paguldę koridoriuje. Iš pastato išvaromi darbuotojai turėjo tą lavoną liesti. Moterys, atėjusios pas mane, sukrėstos pasakojo – lavonas visiškai atšalęs, tai senas lavonas. Štai koks karas. Dabar stebimės hibridiniais, šmeižto, melo karais prieš Ukrainą. Visa tai jau buvo.
– Atsargos kapitonas savanoris Vidas Čepulis pasakojo, kad tuo metu dirbo ryšininku ir girdėjo visus kariškių pokalbius. Kaip jis pasakojo, visi tuo metu tikėjosi, kad šaudoma tuščiais šoviniais, bet vėliau per radijo ryšį buvo išgirsta, kad ne.
– Labai klaidinantis buvo Audriaus Butkevičiaus kvietimas eiti, nebijoti, nes jie šaudys tik tuščiais šoviniais. Jis esą turėjo žinių iš Šiaurės miestelio, bet mūsų nuostabūs technikai, ryšininkai, kurie perimdavo signalus, girdėjo ir įrašė karines komandas. Galų gale, visas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato fasadas iki šiol nusėtas kulkų žymėmis. Tie melagiai Maskvoje iki šiol sako – mes nešaudėme, tai lietuvių smogikai patys šaudė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...