V. Landsbergis: M. Gorbačiovas sausio 13-ąją davė asmeninį leidimą

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams. Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje M. Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties,  pasak jo: „tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“.

 

Norėdami objektyviai įvertinti M. Gorbačiovo pasisakymus, paprašėme profesoriaus, buvusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio „Lietuvos žinioms“ atsakyti į kelis klausimus, susijusius su Sovietų Sąjungos vadovu.

- Kaip vertinate M. Gorbačiovo valdymo metu įvykdytas reformas?

- Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis „viešumas“, t.y. politiniai debatai, leisti atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, G. Javlinskio „500 dienų planui“ Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po nežinomo turinio nakties, jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M. Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį „valdymą“ ir tuo metu „įvykdytas“ reformas reiktų svarstyti realiau.

- Kokias, Jūsų manymu, svarbias klaidas M. Gorbačiovas padarė norėdamas atvesti Sovietų Sąjungą į demokratijos kelią?

- Nepanašu, kad jis išties norėjo tikros demokratijos, tad ir klausimas turėtų būti kitoks: kur apsiskaičiavo? Aišku, kad nesuvokė realybės ir nedrįso imtis sau rizikingos atsakomybės. Netrukus bėgo paskui įvykius.

- Kuo M. Gorbačiovo vykdytos reformos buvo naudingos Lietuvai?

- Pradinės reformos arba permainos demokratijos kryptimi atvėrė mums kelius reikalauti tikros demokratijos, parlamentiniu keliu siekti ir atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau sumanyta SSRS „federalizmo“ reforma, pagal kurią esamos ir skubiai kuriamos autonomijos galėtų apsiskelbti ir tapti tiesioginiais „Sąjungos“  subjektais be vadinamų sąjunginių respublikų sutikimo, Kremliui agresyviai ignoruojant Lietuvos nepriklausomybę ir šantažuojant RSFSR, Ukrainą, Pietų Kaukazo šalis, galėjo tapti mirtinai pavojingu imperializmo ginklu ir karinio ginklo siautėjimu. Laimei, M.Gorbačiovo „reformatoriai“ pristigo tam laiko.

- Koks buvo Jūsų santykis su šiuo politiku?

- Jam nepatiko Lietuvos savarankiškumas, kuriam atstovavau, ir stoka pataikavimo. Siūlomam normaliam partneriškam bendradarbiavimui nebuvo pribrendęs, aiškiai erzinosi, mėgindavo primesti viršenybę. Ignoravo net Rusiją – jos parlamentą ir įstatymus, – tad Lietuva jam atrodė tuo labiau menkas kliuvinys. Turėjome įrodyti, kad yra kitaip.

- Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente teigiama, kad M.Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi. M. Gorbačiovas tai neigia, gal galite pakomentuoti?

- To turinio reikalavimai arba šantažavimai yra žinomas faktas, jie skambėjo ne kartą. (A. Brazauskas perdavė  Lietuvos Sąjūdžio vadovybei ir pan.). Tačiau nepanašu, kad su Švedija ar per Švediją galėjo eiti kokios nors realios derybos.

- Savo naujojausioje knygoje „Vienui vienas“ M. Gorbačiovas teigia, kad įsakymo kariniams daliniams šturmuoti televizijos centrą nedavė, pasak jo, tuo „buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“. Kaip manote, ar jis palaikė šią idėją ir tiesiog nenorėjo prisiimti atsakomybės ar tai buvo jo „duoklė“ aršiems komunistams, nors pats tikrai nepritarė tokiems veiksmams?

- Nuolatinis veidmainiškas žaidimas žodžiais. „Nedavęs įsakymo“ tą naktį, davė asmeninį leidimą kiek anksčiau (liudija M. Gorbačiovo biografas A. Gračiovas), o tą naktį stebėjo savo dalinių, jų tarpe „Alfos“ šturmuotojų puolimą Vilniuje – tad nemiegojo, kaip melavo jo štabas, – ir gaudamas informaciją apie vykdomas žudynes, net B. Jelcino tiesioginį reikalavimą liautis, tų žudynių nestabdė.

- Kaip vertintumėte M. Gorbačiovo elgesį pučo metu? Ar tai buvo jo lemtinga klaida, kuri leido B. Jelcinui bent trumpam iškilti?

- Porą dienų prieš numatomą ir paskelbtą naujosios „Sąjungos“ sutarties pasirašymą (be Baltijos valstybių ir Pietų Kaukazo respublikų) SSRS prezidentas su šeima išvyko atostogų į ramų kampelį prie Juodosios jūros. Vien tai rodo, kad jis žinojo apie būsimą prevencinį pučą (ir kad pasirašymo nebus) ir labai galimai buvo sąmokslo dalyvis. Praliejus kraują „be jo“ ir užgniaužus demokratiją, būtų grįžęs tikriausiai kaip „taikytojas“, SSRS gelbėtojas ir Vakarų nuramintojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ONTĖ

ONTĖ portretas
Jei nebūtų Gorbačiovo, nežinotume Landzbergio. Landzbergis nebuvo disidentas, visą laiką sėdėjo po šluota. Šiandien pasaulyje Landzbergis nežinomas. Gorbačiovas liks istorijoje, kaip žmogus, sugriovęs komunizmą Tarybų Sąjungoje bei Rytų Europoje, suvienijęs Vokietiją, atvėręs kelią Lietuvos nepriklausomybei.

visi zino siandien

visi zino siandien portretas
kad p. Gorbaciovas padare pertvarka ir paleido Tarybu SAjunga..... bet va Lietuvoje kas daresi.... tuomet zmones nebuvo informuoti.................. ka padarysi Istorija vietoje nestovi.... o zmonemis manipuliuojama nuo neatmenu laiku......... taip yra..................

to 1 ir 2

to 1 ir 2 portretas
ko cia lojat kolaborantu palikuonys!
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pilietiškas jaunimas gėdino Kauno vairuotojus
    Pilietiškas jaunimas gėdino Kauno vairuotojus

    Nors lyja lietus ir norisi nesušlapti, neįgaliojo vietoje automobilio bet kas palikti negali. Su tokia nuostata pilietiškas jaunimas gėdino Kauno vairuotojus, kurie užėmė neįgaliųjų vietas, nors čia statyti automobilio neturėjo teisės....

    5
  • Pradėtos L. Anužienės atleidimo procedūros
    Pradėtos L. Anužienės atleidimo procedūros

    Penktadienį posėdžiavę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dalininkai pradėjo centro vadovės Laimutės Anužienės atleidimo procedūras, sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius S...

    8
  • Geros valios fondas svarsto įsigyti keturis pastatus Lietuvoje
    Geros valios fondas svarsto įsigyti keturis pastatus Lietuvoje

    Valstybės kompensacija už žydų religinių bendruomenių turtą disponuojantis Geros valios fondas svarsto įsigyti keturis pastatus Lietuvoje, jie gali kainuoti daugiau nei 2 mln. eurų. ...

    3
  • Pasvalyje duris atvėrė naujas vaikų dienos centras
    Pasvalyje duris atvėrė naujas vaikų dienos centras

    Šiandien Pasvalyje oficialiai duris atvėrė naujas vaikų dienos centras, įkurtas bendradarbiaujant Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai kampanijai „Už saugią Lietuvą“, Kanados kapitalo bendrovei „Circle K Lietuva“...

  • Vilkai ir lūšys bus skaičiuojami naujais būdais
    Vilkai ir lūšys bus skaičiuojami naujais būdais

    Vilkų ir lūšių populiacijos apskaitos metodus būtina tobulinti. Toks sprendimas buvo priimtas Aplinkos ministerijos surengtame pasitarime, kai šių metų vasario 7 ir 10 d. Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose organizuota a...

  • Saugaus eismo varžybose dalyvauja trečdalis Lietuvos mokyklų
    Saugaus eismo varžybose dalyvauja trečdalis Lietuvos mokyklų

    Atsinaujinęs nacionalinis saugaus eismo konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ šiemet vyks jau 23-ią kartą. Užfiksuotas itin didelis susidomėjimas konkursu – šiemet konkurse jau dalyvavo ar dalyvaus daugiau nei 51 t...

  • V. Adamkus: džiaugiuosi, kad biblioteka tapo traukos centru Kaune
    V. Adamkus: džiaugiuosi, kad biblioteka tapo traukos centru Kaune

    Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, įsikūręs tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pastate Kaune (S. Daukanto g. 25), balandžio 29 dieną minės vienerių metų sukaktį. Pats prezidentas teigia esąs maloniai nustebintas, kad bibl...

    1
  • VDU rengiasi atverti R. Sakadolskio medijų laboratoriją
    VDU rengiasi atverti R. Sakadolskio medijų laboratoriją

    Gegužės 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 1 a.) vyks oficialus Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorijos atidarymas. ...

  • Atleidžiami teisininkai iš Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų
    Atleidžiami teisininkai iš Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų

    Teisėjų taryba posėdyje penktadienį pritarė Aukščiausiojo Teismo teisėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio ir Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Kruopio atleidimui iš pareigų. ...

    4
  • Santariškių klinikos turės naują pavadinimą
    Santariškių klinikos turės naują pavadinimą

    Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nuo gegužės keičia pavadinimą – taps Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis. ...

    1
Daugiau straipsnių