V. Landsbergis: Lietuva – mūsų tautos atstovybė

„Vasario 16-oji – tai yra vienos dienos sukaktis, kulminacinė diena Lietuvai einant į atkuriamą valstybingumą", - ketvirtadienį per ekskursiją Signatarų namuose skelbė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Išklausyti V.Landsbergio paskaitos apie tuometį valstybės atkūrimą susirinko kelios dešimtys žvalaus jaunimo ir garbaus amžiaus vilniečių.

Jis pabrėžė, kad be dvidešimties Lietuvos Tarybos narių, 1918 metų vasario 16-ąją paskelbusių apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, nebūtų dabartinės valstybės.

Profesorius priminė, kad nepriklausomybės siekiai prasidėjo daug anksčiau. „Tos buvusios dviejų tautų (Lietuvos ir Lenkijos – diena.lt) respublikos, kažkada didelės valstybės, nebeliko ir turėjo nebelikti amžiams, ją pasidalinus porai kaimynų, jai maištaujant ir Lietuvoje mes minime ir minėsime šiemet vieną iš maištų – 1863-1864 m. sukilimą“, - dėstė V. Landsbergis.

Kaip vieną iš esminių tautos egzistavimo sąlygų europarlamentaras įvardino kalbą. Čia vertėtų prisiminti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą spausdintą laikraštį „Aušra“. „Be kalbos – nėra tautos, be tautos – nėra ir nebus Lietuvos. Ir Jonas Basanavičius surašė principus, kuriais reikia siekti Lietuvos savarankiškumo – ne tiktai, kad ji būtų ir neišnyktų“, - kalbėjo Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Anot profesoriaus, po to sekė kitas žingsnis, pirmasis šokas caro valdžiai – Didysis Vilniaus Seimas, Lietuvos vardo reikalavimas, autonomijos suteikimas Rusijos sudėtyje. Esą viskas turėjo kilti palaipsniui – Lietuvos širdyje sostinėje, Vilniuje turėjo iškilti tautos renkamas Seimas.

Viską vainikavo 1918 metų vasario 16 dieną J. Basanavičiaus vadovaujamos Lietuvos Tarybos paskelbimas. Šioji paskelbė atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi.

Lietuva šeštadienį mini Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.