V. Gapšys: referendumas dėl dvigubos pilietybės – neišvengiamas

Pirmasis Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad dvigubos pilietybės klausimą spręsti reikėtų referendumu, o tinkamiausia data tam būtų 2014 metais vyksiantys prezidento rinkimai.

Pasak V.Gapšio, referendumas išspręstų užtrukusius ginčus dėl dvigubos pilietybės visiems laikams, o sprendimą, koks jis bebūtų, priimtų tauta.

„Matau vieną būdą spręsti klausimą dėl dvigubos pilietybės - organizuoti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, ir jei manęs klaustų, kada jį būtų galima rengti, manau, kad prezidento rinkimai - geriausias laikas, siekiant, kad referendumas įvyktų“, - BNS sakė V.Gapšys.

Tačiau kol kas Seimo vicepirmininkas siūlo laukti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl dvigubos pilietybės, ir politinį sprendimą dėl referendumo organizavimo priimti įvertinus Teismo poziciją.

„Dabar yra kreiptasi dėl KT išaiškinimo, ir reikėtų natūraliai palaukti, kol KT pasakys savo poziciją, ir tuomet priimti atitinkamus politinius sprendimus. Vienas jų, surengti referendumą ir baigti šį klausimą, tautai priėmus vieną iš galimų sprendimų“, - sakė Seimo vicepirmininkas.

Jis pats asmeniškai sako santis už dvigubos pilietybės įteisinimą.

„Dviguba pilietybė yra pasaulyje plintantis reiškinys, ir užsidaryti rėmuose, kuriuose dabar esame, mano manymu, būtų neprotinga. Tai mano asmeninė nuomonė, o sprendimą priimtų tauta, ir tautai referendumu pareikšti nuomonę šiuo klausimu būtų tikslinga“, - kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę dekretu kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę. Į KT šalies vadovė kreipėsi po to, kai nesuteikė Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias (Izabelai Tobias), siekusiai paso dėl galimybės su Deividu Stagniūnu atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.

Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą nuolat kelia užsienio lietuviai, ir nors praėjusios kadencijos Seime buvo bandoma išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, nesėkmingai.

2010 metais Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuriuo leido dvigubą pilietybę išlaikyti kartu su Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybe. Šį įstatymą vetavo prezidentė D.Grybauskaitė dėl prieštaros Konstitucijai, ir Seimas jos veto pritarė.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kiaune

kiaune portretas
jokiu dvigubu pilietybiu

viktorija

viktorija portretas
NU GRYNAS PADLAIZYS FU FU SLIKSTUKAS

kad

kad portretas
ir 10 piletybiu,man dydelis dzin,
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių