V. Gapšys: į DP postus jau gali pretenduoti leiboristų atstovai

Dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo kaltinama Darbo partija susijungė su savo globojama, jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu įkurta politine jėga – Leiboristų partija. Trečiadienį vykusiame suvažiavime naujosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininku išrinktas seimo narys Vytautas Gapšys, jį pavaduos 15 vicepirmininkų.

Buvusį Darbo partijos vadovą ir steigėją Viktorą Uspaskichą žadama išrinkti garbės pirmininku per artimiausią partijos suvažiavimą spalio mėnesį. Tuo metu anksčiau žadėtas „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų susijungimas atidedamas, neatmetama, kad jis gali išvis neįvykti.

Pasak V. Gapšio, koalicijos sutarčiai partijų susijungimas įtakos neturės, nes nauja partija perima visas teises ir pareigas.

V. Gapšys neatmeta galimybės, kad į kai kuriuos partijai priklausančius postus jau gali pretenduoti leiboristų atstovai. Jų kandidatui gali būti pasiūlyta užimti vienos iš ministerijų viceministro kėdę.

„Šiuo metu juos įtraukėme į partijos valdymo organus, ir leiboristų partijos pirmininkas tampa partijos pirmininko pavaduotoju, taip pat yra įtraukti į prezidiumą į tarybą, todėl jiems tikrai atsiranda galimybės siūlyti kandidatus partijos valdymo organams. Jie yra lygiateisiai, visaverčiai partijos nariai, kurie gali užimti ir partijos deleguojamas pareigas“, – tvirtina Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas V. Gapšys.

Liberalų sąjūdžio vadovas teigia, kad partijų susijungimas reikšmingos įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui neturės, tačiau partijos pirmininko pakeitimas gali turėti.

„Partijos pirmininko pasikeitimas jau yra signalas, kad V. Uspaskichas planuoja galbūt pasyviau dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, gal aktyviau dalyvauti Europos Parlemento rinkimuose. Aišku, daug kas priklausys nuo naujo lyderio asmeninių savybių telkti“, – mano Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

„Niekada nereikia nieko slapto įžiūrėti. Aš manau, kad tai sveikintinas dalykas, kad jie žengė tokį žingsnį, kad jie apsisprendė ir susijungė, tai, aš manau, jie toliau atliks vaidmenį politiniame gyvenime“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Anksčiau buvo paskelbta apie ketinimą susijungti valdančiosioms „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijoms. Buvo užsiminta, kad tai gali įvykti net balandį. Vienas iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovų dabar jau apie konkretų laiką nekalba. Neaišku, ar išvis įvyks šių partijų jungtuvės, juolab kad tam priešinasi dalis abiejų partijos narių.

„Jeigu jūs einate prie altoriaus per vestuves, kol klebonas neištaria tų žodžių, negalite būti tikri, kad įvyks [jungtuvės]. Įvyksta tada, kai pasirašoma, kada vyksta susijungimas. Skirtingų nuomonių yra partijoje „Tvarka ir teisingumas“, – aiškina partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.

Opozicijos lyderis įsitikinęs, kad susijungimas – tai bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės vadinamojoje juodosios darbo partijos buhalterijos byloje.

„Kiek aš suprantu, tai pagrindinis susijungimo tikslas yra ne kažkokio naujo politinio darinio sukūrimas dėl politinės veiklos, o vienintelis tikslas teisme gresiančios nuobaudos išvengimas“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Nors pasigirsta kalbų, kad prie Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ gali jungtis kitos partijos, pasak V. Mazuronio, konkrečių derybų dabar nė su viena partija nevyksta.