V. Adamkus: dar turime daug ką nuveikti

Prezidentas Valdas Adamkus Sausio 13-osios išvakarėse interviu Egidijui Kūriui Lietuvos televizijos laidoje „Redakcija“ sakė, kad Lietuvos žmonių aukos „mus įpareigoja kurti tai, kas yra laisva, kas yra protinga, kas turi ateitį“. Tačiau, anot Prezidento, dar turime „daug ką nuveikti“, kad į valdžią pritrauktume daugiau „žmonių, kurie turi tikslą ir idealą matyti visuomenės ir valstybės gerovę“.

Prezidente, kalbamės Sausio 13-osios, dienos, kai buvo apgintas Lietuvos nepriklausomybės siekis, išvakarėse. Ar  pateisinti aukas sudėjusių žmonių lūkesčiai? Ar žiūrėdami iš laiko perspektyvos galime pasakyti, kad tai, dėl ko jie aukojo gyvybę, yra apginta, kad valstybė pastatyta ant tų pamatų, ant kurių jie ir norėjo? 
 
Neabejotina, kad be aukos mes šiandien nebūtume laisvi. Kaip paminėjote, laisve mes jau džiaugiamės beveik du dešimtmečius. Pamatai, ant kurių statėme, yra demokratiški, ir, manau, kad tie, kurie aukojosi kaip tik ir siekė to, kuo mes šiandien gyvename.

Manau, kad visur pasaulyje laisvės kaina yra mokama gyvybėmis, nesame išimtis. Norėčiau, kad brangiausios aukos kainos prisiminimas tautos atmintyje išliktų visuomet ir kad kiekvienais metais paminėtume tą, kas mus įpareigoja kurti tai, kas yra laisva, kas yra protinga, kas turi ateitį.

Ar tie teisingumo, moralios politikos, solidarumo pamatai šiandien nesusvyruoja, ar  padarėme bent jau didelę dalį to, ką turėjome padaryti? O jeigu ne, tai kodėl?

Taip, valstybė pirmiausia statoma ant teisingumo, moralės politikos principų. Jeigu jie neegzistuotų arba nebūtų įgyvendinami, tada pati valstybė būtų nepajėgi vykdyti tų funkcijų ir nebūtų atsakinga tautai, kuri to iš jos tikisi.

Mes nuo pat nepriklausomybės paskelbimo perėjome įvairų kelią. Buvo pakilimų, buvo ir nuopolių. Pagrindiniai vertybiniai pamatai ne visuomet buvo iki galo išpildomi. Kaip tik norėčiau pabrėžti tą faktą, kad jei valstybė nesiremia tomis vertybėmis – būtent morale, teisingumu, – tada mums tikrai reikia persigalvoti ir ieškoti kelių, kaip tas vertybes įtvirtinti.

Šiuo metu, manau, galime pasidžiaugti, kad tegu ir su mažais nukrypimais ar sunkumais, sakyčiau, vis tiek pati tauta ir Vyriausybė stengiasi, kad laikytumėmės pagrindinių vertybių, ant kurių statoma valstybė, ant kurių statoma žmonių gerovė.

Žinome, kad piliečių pasitikėjimas valdžia yra labai neaukštas. Kaip pasiekti, kad pilietiškumas būtų stipresnis, kad jis būtų ugdomas, kad žmogus jaustų, jog kiekvieno balsas ir nuomonė yra svarbūs? Ar neatrodo, kad kartais mūsų biurokratinė mašinerija yra sukonstruota taip, jog dažna socialinė iniciatyva „iš apačios“ atsimuša į sieną, o tai vėl skatina pilietinę apatiją, nepasitikėjimą?

Na, aš manau, kad visuomenė turi ypatingą vaidmenį. Daugiausiai jūsų minėtą nepasitikėjimą sukelia biurokratinės klaidos arba neteisingas biurokratijos pasirinktas kelias. Mes šioje srityje turime nueiti labai ilgą kelią ir jeigu rasime būdą kuo greičiau atsikratyti to palikimo, ilgalaikio sovietinės okupacijos palikimo...

Bet ar čia tik okupacijos palikimas, ar nėra taip, kad mes patys kažko nepadarome?

Esu tikras, kad okupacinis palikimas turi didelį vaidmenį, bet atsidūręs visiškai naujoje vakarietiškoje aplinkoje tas biurokratizmas įgavo naują atspalvį. Susidūrė dvi koncepcijos – kai kurie žmonės gyvena praeitimi, kiti naudojasi naujomis susidariusiosmis sąlygomis, o šito konflikto išdava turbūt yra nepasitikėjimas Vyriausybe.  

Be pasitikėjimo Vyriausybe, manau, toli nenužengsime. Žinoma, kartais ir lazda perlenkiama. Kartais kuriant nepasikėjimą prisideda atskiri pasisakymai, kartais įspūdį sustiprina žiniasklaida. Vienos taisyklės čia negalima pateikti, bet kad nepasitikėjimas egzistuoja ir kad juo reikia kuo greičiau atsikratyti, jokios abejonės nėra.

Ar Jūs nematote kokių nors kryptingų ar tikslingų pastangų   menkinti valstybės prestižą, tam tikrų institucijų ar valstybei dirbančių žmonių autoritetą?

Tuo klausimu galėtume kalbėti turbūt labai ilgai, tačiau aš paminėjau biurokratiją. Mano supratimu, turime eiti tuo keliu, kad sumažintume ją, kad ateityje pritrauktume daugiau autoritetingų, gerų specialistų, žmonių, kurie turi tikslą ir idealą matyti visuomenės ir valstybės gerovę – juos galima pasiekti tik per teisingumą ir sąžiningą darbą. Čia turime daug ką nuveikti.

Visos Vyriausybės, kiek jų turėjome pastaruoju metu, kalba apie tai, kad socialinė atskirtis turėtų būti mažinama. Kokio masto problema tai yra šiandien ir kuo gresia visuomenei šios atskirties didėjimas?

Pirmiausia, visuomenės supriešinimu. Atskirtis, kai Vyriausybė arba valdžia negirdi ir nesupranta visuomenės, sukelia ne tik nepasitikėjimą, bet į mūsų nesusikalbėjimą įneša dar vieną žodį – skurdas. Tam tikra dalis visuomenės yra kone pasmerkta išlikti tokiame pat ekonominiame lygyje, kuriame ji yra.

Jie ir jų palikuonys...

Jie ir jų palikuonys, tai svarbiausia. Man atrodo, kad viena iš užduočių naujajai Vyriausybei – išspręsti šią problemą. Mes per ilgai sprendžiame, jei per beveik du dešimtmečius negalime išspręsti, tai parodo mūsų atsilikimą nuo kitų ES valstybių. Kai kuriose srityse mes tikrai esame padarę daug ir daug iš ten gauname pagalbos, kuri turėtų bent ekonominiu požiūriu atskirtį sumažinti, bet esame čia per mažai padarę.

Pastaruoju metu girdime kai kurių Vyriausybės narių pareiškimus, kad Europos Sąjungoje viešpatauja „real politik“. Vadinasi, Lietuva, deklaruodama moralios politikos principus arba vien tiktai moralią politiką, nedaug ką gali pasiekti. Gali būti, kad tam tikri sprendimai iš tiesų atitiktų visus „real politik“ standartus, būtų labai pragmatiški, bet jie kirstųsi su mūsų deklaruojama moralia politika. Kur ta riba?  

Ribos aš turbūt nedrįsčiau nubrėžti, bet kad „real politik“ egzistuoja, kai kiekviena valstybė pragmatiškai bando spręsti savo naudai, to irgi negalima paneigti.

Tačiau jau yra žengti labai rimti žingsniai: kai iškyla tarptautinės problemos, kai kalbama apie Europos Sąjungos (ES) tikslus, jau randama kelių, kaip pasisakyti vienu balsu. Jei ta kryptimi einant pavyktų ginti ne atskirų valstybių, bet bendruosius interesus, kurie priimtini ar turėtų būti priimtini visai ES bendruomenei, manau, čia galėtų būti padarytas reikšmingas ir galbūt tikslingas žingsnis tų idealų, tų tikslų, kuriems ES yra sukurta, kryptimi.

Nors matau, kad ne visur tas klausimas yra sprendžiamas, bet jau vienas kitas sprendimas tarptautiniu mastu yra priimtas. Ypač kai iškilo energetikos klausimai, Europa tam tikrais atvejais yra padariusi atitinkamų žingsnių, kai kalbama vienu balsu.

Kitas atvejis turbūt bus Gruzijos, kai ES suvaidino, sakyčiau, reikšmingą vaidmenį ir kalbėjo daugiau ar mažiau vienu balsu. Iš principo – vienu balsu. Nors rezultatai kai kuriais atvejais nebuvo visiškai tokie, kokie turėtų būti, čia einama teisingu keliu.

Manau, sunku būtų per dieną ar dvi tuos klausimus išspręsti, tačiau viltingai žiūriu į tą pusę.

O jei kalbėtume apie konkrečias valstybes – JAV, kurioje ateinant naujam prezidentui bręsta tam tikros permainos,  Rusiją, kurios pašonėje mes visą laiką gyvenam ir kuri visuomet yra problemiškas kaimynas.

Šiandien mes girdime šiek tiek kitokią retoriką Rusijos atžvilgiu ir kartais susidaro įspūdis, kad ta kitokia retorika, kai kalbama, kad Rusijos negalima pakeisti, ar negalima tikėtis, kad ji pasikeis, šiek tiek kvestionuoja vadinamąją moralią užsienio politiką, kuri ligi šiol buvo deklaruojama, kurią, beje, ir Jūs deklaravote. Ką galėtumėte pasakyti dėl tos naujosios retorikos?

Na, jei kalbėtume apie ES retoriką, ji visuomet buvo labiau linkusi rasti būdų, kaip Rusiją patraukti į savo pusę darant tam tikras nuolaidas, net ir savo narių sąskaita. Tačiau ir čia padėtis keičiasi. Manau, kad įvykiai Gruzijoje, įvykiai energetikos srityje, praktiškai suvieniję visą ES ir padarę ją aktyvią Rusijos atžvilgiu, jau yra įvykęs faktas.

Tačiau žiūrint iš Lietuvos ir Rusijos santykių palaikymo politikos, manau, kad šiandien ji nesikeičia, kadangi čia, drąsiai galiu sakyti, kad ne vieną kartą per daugelį metų mano skelbiamas kvietimas buvo draugiškai sugyventi su Rusija, ne kartą buvo ištiesta ranka ta kryptimi, kviečiant pagarbą vieną kitai reiškiančių valstybių užsienio politikai.

Mes padarėme ir konkrečių žingsnių – imkime Kaliningrado atvejį, kai buvo kalbama, kad Lietuva gali sukelti vos ne tarptautinį incidentą dėl tranzito į Kaliningradą. Lietuva ir čia visam pasauliui parodė, kad ji ne tik kalba apie labai nuoširdų draugišką bendradarbiavimą, bet ir patvirtina jį faktais.

Galbūt politine prasme žiūrint kai kurie spaudimai, kai buvo užsuktas vamzdis ir Lietuvai teko rasti alternatyvių būdų užsitikrinti energetinį saugumą, nerodo didelio draugiškumo, nerodo mūsų užsienio politikos partnerio geranoriškumo tai siūlomai draugiškai kaimyninei politikai išlaikyti. Tačiau noriu pasakyti viena – kiek tai susiję su Lietuva, šiuo metu ta politika nėra pasikeitusi, mes ir toliau tęsime ją ir ieškosime būdų, kad į mūsų ištiestą ranką būtų atitinkamai reaguojama.

Grįžtant prie energetinio saugumo – dalis Europos šiomis dienomis šąla dėl Rusijos ir Ukrainos dujų konflikto. Kai kurios valstybės renkasi nestandartinius būdus:  Slovakija atnaujina atominės elektrinės darbą, tą patį svarsto bulgarai. Ar čia yra kokių nors pamokų, kurias galėtume pritaikyti sau?

Neabejotinai. Manau, kad ši energetikos krizė labai daug pamoko: pirmiausia mes turime nedelsdami rūpintis elektrinės statyba, o ne aiškintis, kas kaltas, o kas ne, kad jos dar nėra. Mes prarandame kiekvieną dieną. Ir ta kiekviena diena darosi vis brangesnė, už ją mokės ne kas kitas, o Lietuvos žmonės.

Turim rasti alternatyvius kelius, o jie yra, tik turime ne kalbėti, o tučtuojau imtis darbo su Švedija, raginti vykdyti jau pasirašytą susitarimą dėl elektros tilto tiesimo į Lenkiją ir, aišku, rūpintis naujo reaktoriaus statyba.

Tai, kad Europa šąla ir tai, kad Slovakija, sustabdžiusi savo reaktorių, šiandien kalba apie jo paleidimą, rodo, kad yra galimybių ir kelių, kuriais reikia naudotis ir žiūrėsime, kaip toliau tai vystysis.

Manau, kad kai kurios pamokos galimos ir Lietuvai.

Pokalbį laidoje „Redakcija“ per Lietuvos televiziją galite pasižiūrėti pirmadienį 21:10 val.


Šiame straipsnyje: Adamkus

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių