- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.
Referendumą dėl Konstitucijos pataisų kaip vienintelį kelią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje antradienį įvardijo teisingumo ministrė Milda Vainiutė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke BNS tvirtino vis dar matanti kitą kelia - priimti 114 Seimo narių registruotą projektą, kuris leistų Lietuvos pilietybę išlaikyti į Europos Sąjungos bei NATO šalis išvykusiems ir šių šalių pilietybės įgijusiems lietuviams.
„Aš dar nenuvertinčiau Seimo narių, Tautos atstovų nuomonės, kad yra Pilietybės įstatymo pataisos, ir manyčiau, kad procedūra turėtų būti nueita iki galo. Mes šnekame, kaip išlaikyti pilietybę, ir turime dėti visas jėgas į tai, nes „Brexit“ jau įvykęs, ir lietuvių laukia pasekmės. Negalime laukti, kad kada nors, susitelkę, informavę tautą, darytume referendumą. Tai labai ilga procedūra, reikalaujanti daug finansų, susitelkimo, visuomenės informavimo“, – teigė D.Henke.
Pagal įstatymą, Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik jei referendume už tai balsuoja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių
M.Vainiutė: reikia eiti referendumo keliu
Posėdyje savo poziciją išsakiusi teisingumo ministrė M.Vainiutė sakė nematanti kito kelio dvigubos pilietybės išplėtimui kaip tik Konstitucijos keitimas referendumu.
„Tai, kad reikia įteisinti dvigubą pilietybę, mes visi suvokiam. Ir sustojam ties tuo, kad reikia referendumo. Mes vis dėl to siūlytume eiti šituo konstituciniu keliu ir nebijoti referendumo, šituo atveju tikrai reikia visų vieningumo, sutelktumo, ieškoti būdų, kaip mūsų bendrapiliečius sutelkti, ir tai bus lakmuso popierėliu, ar mes galim klausimą, kuris tikrai subrendo, išspręsti“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat kritikavo vieną iš svarstomų variantų, priėmus Seime minėtas Pilietybės įstatymo pataisas tuo pačiu metu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų jų atitiktų pagrindiniam šalies įstatymui.
„Tokios mintys, kad įteisinti teisinį reguliavimą, kuris prieštarautų Konstitucijai, o po to kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ką tik priimto įstatymo atitikties, manyčiau, būtų laikytinas nepriimtinu, netoleruotinu teisinėje demokratinėje valstybėje“, – kalbėjo M.Vainiutė.
Anot jos, nors baimė, kad per referendumą nebus surinktas pakankamas balsų skaičius, yra pagrįsta, tačiau negalima paminti demokratijos principo esmės, kad priimami sprendimai turi remtis daugumos valia.
PLB lyderė D.Henke BNS komentuodama ministrės poziciją tvirtino matanti ir kitą išeitį – papildyti išimčių, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, sąrašą.
„Mes siūlome papildyti Pilietybės įstatymą dar viena išimtimi, kuri bus pririšta prie tam tikrų ribojimų, išimčių, pagal kurias ir dabar yra 23 tūkst piliečių (su dviguba pilietybe, išvykusių po 1990-ųjų). Aš dar nenurašyčiau galimybės keisti įstatymų, vieną žingsnelį, čia būtų viena siaura žmonių grupė, ES ir NATO“, – kalbėjo išeivijos atstovė.
Ji sakė, kad užsienio lietuviai kalba apie gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, o ne absoliutų dvigubos pilietybės įteisinimą. „Neturėtumėm sakyti kategoriškai, kad tik tas vienintelis būdas referendumu, vis dar yra tie abu būdai. Dvigubos pilietybės įteisinimas ir pilietybės išlaikymas yra du labai skirtingi matymo būdai“, – kalbėjo D.Henke.
S.Šedbaras siūlo konstitucinį įstatymą
Seimo TTK vienas vadovų S.Šedbaras tvirtino, kad įmanoma sėkminga referendumo dėl dvigubos pilietybės baigtis, tačiau darbus jau pradėjo daryti vakar. Kartu politikas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs – negalima įteisinti platesnės dvigubos pilietybės kitaip nei referendumu keičiant Konstitucijos 12 straipsnį.
„Konstitucinis Teismas savo doktrinoje gana aiškiai pasakė, trijuose savo procesiniuose dokumentuose, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys. Jei KT sako, kad mes negalime įteisinti platesnė dvigubos pilietybės kitaip, nei keisdami 12 straipsnį, mes neturime kito kelio jo keitimui“, – sakė parlamentaras.
S.Šedbaras vardijo įvykusius referendumus su priimtais sprendimais: dėl Lietuvos nepriklausomybės, sovietų kariuomenės išvedimo, Konstitucijos priėmimo, Lietuvos narystės ES. „Sakyti, kad referendumai pas mus beviltiški, nėra jokio pagrindo, situacija labai įvairi ir iš anksto sakyti, kad referendumas turi žlugti, negalima, jei tai tikrai svarbus klausimas. Pačiais svarbiausiais klausimai referendumai įvyko ir buvo sėkmingi“, – kalbėjo politikas.
Jis taip pat vardijo žingsnius, kurių reikėtų imtis: visoms partijoms susitarti dėl paramos referendumui, numatyti, ar Konstituciją keisti įrašant, kad dvigubos pilietybės atvejus apibrėžia konstitucinis įstatymas, ar sąlygas įrašyti pačioje Konstitucijoje, o pradedant organizuoti referendumą jau turėti ir konstitucinio įstatymo projektą, kad žmonės aiškiai žinotų, už ką balsuoja.
„Jei einama konstitucinio įstatymo keliu, einant į referendumą jau turime turėti konstitucinio įstatymo projektą, žmonės turi žinoti, už kokį modelį jie balsuos referendume, ir tada galbūt ateis ir balsuos, kaip mes norėtume. Mes turime susitarti, kaip bus su karine tarnyba, kurioje jis šalyje tarnaus, kaip bus apibrėžta teisė rinkti ir teisė būti išrinktam, tai yra įvairūs klausimai, dėl kurių turime sėsti ir susitarti. Turime susitarti dėl referendumo datos, turi būti pakankamai laiko, ir tada turime vieningai, jei susiarėme, eiti su žmonėmis ir kalbėti“, – žingsnius vardijo S.Šedbaras.
V.Sinkevičius: taisyklę nustatė tauta
Teisės profesorius V.Sinkevičus savo pranešime pažymėjo, kad ginčas vyksta ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti laikantis esminių demokratijos principų. Pasak teisininko, nors Lietuva liko tarp nedaugelio valstybių, griežtai ribojančių dvigubos pilietybės atvejus, bet būtent tokią formuluotę nustatė tauta, priimdama Konstituciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Lietuvos į Rusiją išsiunčiamas V. Vodo kreipėsi į teismą2
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo, kuriam Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje ir nusprendė išsiųsti į Rusiją, kreipėsi į teismą. ...
-
Bedė į piktžaizdę: ginklus laikantys civiliai beveik neturi kur treniruotis2
Lietuvai trūksta šaudyklų. Aplink Šiaulius – vos dvi. Viena – policijos, kita – privati, o norinčių į ją patekti – apstu. ...
-
Ministras: matematikos patikrinimo rezultatai rodo, kad daugiau mokinių išlaikys egzaminą
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad matematikos A lygio tarpinį patikrinimą vienuoliktokai laikė vidutiniškai geriau, nei buvo laikomas brandos egzaminas, tad tokia tendencija rodo, jog išlaikiusi...
-
Skelbiami pirmieji tarpinių patikrinimų rezultatai
Nacionalinė švietimo agentūra skelbia pirmuosius tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatus, bendras matematikos A lygio patikrinimo vidurkis neperkopia pusės maksimaliai galimų surinkti balų. ...
-
VSAT: pasienyje su Baltarusija apgręžta 18 neteisėtų migrantų2
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžta 18 neteisėtų migrantų, antradienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
K. Budrys: L. Volkovo užpuolimas ragina peržiūrėti Lietuvos veiksmus padedant disidentams4
Sulig Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje „peržengta tam tikra riba“, o tai ragina Lietuvą peržiūrėti institucijų veiksmus padedant disidentams, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ...
-
Šaulių sąjungai už 3,5 mln. eurų perkami vokiški automatai3
Gynybos resursų agentūra Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) už 3,5 mln. eurų perka vokiškus automatinius šautuvus G-36, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Politologas: V. Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas13
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti. ...
-
Lietuvoje vyksta pratybos simuliuojant avariją Astravo atominėje1
Nuo ryto Lietuvoje vyksta pratybos simuliuojant avariją Astravo atominėje, kuri yra vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikrinama ir gyventojų perspėjimo sistema, taip pat bandoma, kaip vyktų gyventojų išvežimas iš grėsmingų zonų gele...
-
Eismo sąlygas naktį sunkins plikledis, rūkas
Eismo sąlygas antradienio naktį sunkins plikledis, rūkas, įspėja kelininkai. ...