Užsienio lietuviai raginami nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės

Teisininkai ragina pasaulio lietuvius nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės, pabrėždami, kad tai vienintelis įmanomas kelias, bet išeivijos atstovai ir toliau laikosi pozicijos, jog pakaktų Pilietybės įstatyme papildyti dvigubą pilietybę leidžiančių išimčių sąrašą.

Referendumą dėl Konstitucijos pataisų kaip vienintelį kelią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje antradienį įvardijo teisingumo ministrė Milda Vainiutė, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke BNS tvirtino vis dar matanti kitą kelia - priimti 114 Seimo narių registruotą projektą, kuris leistų Lietuvos pilietybę išlaikyti į Europos Sąjungos bei NATO šalis išvykusiems ir šių šalių pilietybės įgijusiems lietuviams.

„Aš dar nenuvertinčiau Seimo narių, Tautos atstovų nuomonės, kad yra Pilietybės įstatymo pataisos, ir manyčiau, kad procedūra turėtų būti nueita iki galo. Mes šnekame, kaip išlaikyti pilietybę, ir turime dėti visas jėgas į tai, nes „Brexit“ jau įvykęs, ir lietuvių laukia pasekmės. Negalime laukti, kad kada nors, susitelkę, informavę tautą, darytume referendumą. Tai labai ilga procedūra, reikalaujanti daug finansų, susitelkimo, visuomenės informavimo“, – teigė D.Henke.

Pagal įstatymą, Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius, tarp kurių yra ir nuostata dėl pilietybės, galima pakeisti tik jei referendume už tai balsuoja bent pusė rinkimų teisę turinčių piliečių

M.Vainiutė: reikia eiti referendumo keliu

Posėdyje savo poziciją išsakiusi teisingumo ministrė M.Vainiutė sakė nematanti kito kelio dvigubos pilietybės išplėtimui  kaip tik Konstitucijos keitimas referendumu.

„Tai, kad reikia įteisinti dvigubą pilietybę, mes visi suvokiam. Ir sustojam ties tuo, kad reikia referendumo. Mes vis dėl to siūlytume eiti šituo konstituciniu keliu ir nebijoti referendumo, šituo atveju tikrai reikia visų vieningumo, sutelktumo, ieškoti būdų, kaip mūsų bendrapiliečius sutelkti, ir tai bus lakmuso popierėliu, ar mes galim klausimą, kuris tikrai subrendo, išspręsti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat kritikavo vieną iš svarstomų variantų, priėmus Seime minėtas Pilietybės įstatymo pataisas tuo pačiu metu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad įvertintų jų atitiktų pagrindiniam šalies įstatymui.

„Tokios mintys, kad įteisinti teisinį reguliavimą, kuris prieštarautų Konstitucijai, o po to kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ką tik priimto įstatymo atitikties, manyčiau, būtų laikytinas nepriimtinu, netoleruotinu teisinėje demokratinėje valstybėje“, – kalbėjo M.Vainiutė.

Anot jos, nors baimė, kad per referendumą nebus surinktas pakankamas balsų skaičius, yra pagrįsta, tačiau negalima paminti demokratijos principo esmės, kad priimami sprendimai turi remtis daugumos valia.

PLB lyderė D.Henke BNS komentuodama ministrės poziciją tvirtino matanti ir kitą išeitį – papildyti išimčių, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, sąrašą.

„Mes siūlome papildyti Pilietybės įstatymą dar viena išimtimi, kuri bus pririšta prie tam tikrų ribojimų, išimčių, pagal kurias ir dabar yra 23 tūkst piliečių (su dviguba pilietybe, išvykusių po 1990-ųjų). Aš dar nenurašyčiau galimybės keisti įstatymų, vieną žingsnelį, čia būtų viena siaura žmonių grupė, ES ir NATO“, – kalbėjo išeivijos atstovė.

Ji sakė, kad užsienio lietuviai kalba apie gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, o ne absoliutų dvigubos pilietybės įteisinimą. „Neturėtumėm sakyti kategoriškai, kad tik tas vienintelis būdas referendumu, vis dar yra tie abu būdai. Dvigubos pilietybės įteisinimas ir pilietybės išlaikymas yra du labai skirtingi matymo būdai“, – kalbėjo D.Henke.

S.Šedbaras siūlo konstitucinį įstatymą

Seimo TTK vienas vadovų S.Šedbaras tvirtino, kad įmanoma sėkminga referendumo dėl dvigubos pilietybės baigtis, tačiau darbus jau pradėjo daryti vakar. Kartu politikas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai yra pasisakęs – negalima įteisinti platesnės dvigubos pilietybės kitaip nei referendumu keičiant Konstitucijos 12 straipsnį.

„Konstitucinis Teismas savo doktrinoje gana aiškiai pasakė, trijuose savo procesiniuose dokumentuose, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, o paplitęs reiškinys. Jei KT sako, kad mes negalime įteisinti platesnė dvigubos pilietybės kitaip, nei keisdami 12 straipsnį, mes neturime kito kelio jo keitimui“, – sakė parlamentaras.

S.Šedbaras vardijo įvykusius referendumus su priimtais sprendimais: dėl Lietuvos nepriklausomybės, sovietų kariuomenės išvedimo, Konstitucijos priėmimo, Lietuvos narystės ES. „Sakyti, kad referendumai pas mus beviltiški, nėra jokio pagrindo, situacija labai įvairi ir iš anksto sakyti, kad referendumas turi žlugti, negalima, jei tai tikrai svarbus klausimas. Pačiais svarbiausiais klausimai referendumai įvyko ir buvo sėkmingi“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat vardijo žingsnius, kurių reikėtų imtis: visoms partijoms susitarti dėl paramos referendumui, numatyti, ar Konstituciją keisti įrašant, kad dvigubos pilietybės atvejus apibrėžia konstitucinis įstatymas, ar sąlygas įrašyti pačioje Konstitucijoje, o pradedant organizuoti referendumą jau turėti ir konstitucinio įstatymo projektą, kad žmonės aiškiai žinotų, už ką balsuoja.

„Jei einama konstitucinio įstatymo keliu, einant į referendumą jau  turime turėti konstitucinio įstatymo projektą, žmonės turi žinoti, už kokį modelį jie balsuos referendume, ir tada galbūt ateis ir balsuos, kaip mes norėtume. Mes turime susitarti, kaip bus su karine tarnyba, kurioje jis šalyje tarnaus, kaip bus apibrėžta teisė rinkti ir teisė būti išrinktam, tai yra įvairūs klausimai, dėl kurių turime sėsti ir susitarti. Turime susitarti dėl referendumo datos, turi būti pakankamai laiko, ir tada turime vieningai, jei susiarėme, eiti su žmonėmis ir kalbėti“, – žingsnius vardijo S.Šedbaras.

V.Sinkevičius: taisyklę nustatė tauta

Teisės profesorius V.Sinkevičus savo pranešime pažymėjo, kad ginčas vyksta ne dėl to, ar reikia įteisinti dvigubą pilietybę, o kaip tai padaryti laikantis esminių demokratijos principų. Pasak teisininko, nors Lietuva liko tarp nedaugelio valstybių, griežtai ribojančių dvigubos pilietybės atvejus, bet būtent tokią formuluotę nustatė tauta, priimdama Konstituciją.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Emigrantas

Emigrantas portretas
Neduokit tos dvigubos pilietybes. Milijonas isvaziaves ir prisieks kitoms salims nes zmones nori gyvent, o ne egzistuot. Neduosit dvigubos pilietybes parasit tautiecius. Kiek galima laukt to vargano istatymo. Tik keletas saliu tokiu nemastanciu kaip Lietuva belike. Kada atsibusit ? Isvaziave seniai, vis dar laukiam to istatymo bet kantrybe senka ypac po Brexit bus daug atsisakanciu lt pilietybes...

Kliedi. ...

Kliedi. ... portretas
Kaip tai nuskurdint, juk išvykę palieka darbo vietą, gali tie, ,nuskriiaustieji "net trijose darbovietėse įsidarbinti ir 3× uždirbti.

....nepliurpk

....nepliurpk portretas
Būtent, kad išvykusiems iki 2004 -ųjų ( kol Lt nebuvo ES ),nebuvo galimybės oficialiai įsidarbinti, tai ir buvom priversti imti antrą pilietybę. Jau tas lietuviškas PAVYDAS, kai nebėr ką, ,prichvatit ",tai asmeninį dokumentą dar, ,prichvatit "!!!
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių