Užsienio kultūra ir emigracija - grėsmė nacionaliniam identitetui

Didžiausiais narystės ES privalumais lietuviai įvardija atsivėrusią galimybę dirbti ir mokytis užsienyje, o užsienio kultūros poveikį ir jaunimo emigraciją - kaip didžiausią pavojų nacionaliniam identitetui, rodo EK atstovybės Lietuvoje užsakymu „Vilmorus" atliktos gyventojų apklausos rezultatai.

Lietuvos gyventojų nuomonės apie ES tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina Lietuvos narystę Sąjungoje, ką galvoja apie šios narystės trūkumus ir privalumus, Lietuvai skiriamą paramą, tautinį identitetą, ir respondentų informuotumą ES klausimais.

Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos gyventojai palankiai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pusė ir daugiau apklaustųjų nurodė tokius narystės Europos Sąjungoje privalumus: atsivėrė galimybės kitose ES šalyse dirbti (67%) ir studijuoti (53%). Per metus laiko žymiai padaugėjo manančių, kad dėl narystės padidėjo ar padidės Lietuvos saugumas (nuo 24% iki 33%); 43% respondentų teigė, kad ES padeda Lietuvoje stiprinti demokratiją.

Kita vertus, padidėjo nerimas dėl ekonomikos ateities - mažėjo teigiančiųjų, kad šalyje toliau mažėsiąs nedarbas (nuo 51% iki 39%) ir kad Lietuvos ekonominė padėtis gerėsianti (nuo 40% iki 35%).

Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos žmonės pajus tokius narystės Europos Sąjungoje trūkumus: kainų kilimas (75%), gabiausių žmonių išvykimas iš Lietuvos (64%) ir užsienio šalių naudojimasis pigia darbo jėga (52%).

Tuo, kad Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, lietuviai nepraras savo identiteto, mano 44% respondentų. 35% apklaustųjų mano, kad būdami ES nariais, tapsime „mažiau lietuviais". Šis santykis nekinta jau trečius metus iš eilės, o dauguma manančių, kad lietuviai nepraras identiteto Lietuvai esant ES nare, savo nuomonę argumentuoja lietuvių tautos stiprumu ir giliomis tradicijomis. Pesimistai teigia, kad didžiausią pavojų nacionaliniam identitetui kelia užsienio kultūra bei įtaka ir jaunimo emigracija.

Per metus laiko žymiai daugiau apklaustųjų skeptiškai vertina Lietuvos pajėgumą konkuruoti su kitomis ES šalimis (buvo 46%, dabar 63%). Dauguma - 56% - respondentų taip pat nurodė, kad Lietuva nėra ES lyderė nė vienoje srityje. 51% respondentų važiuotų dirbti į užsienį, jei turėtų realias galimybes. Realiai planuojančių išvykti yra 14%, daugiausia jaunimas (18-24 m. amžiaus grupėje - 27%).

Kalbant apie  Europos Sąjungos skiriamą paramą Lietuvai, pusė apklaustųjų imtųsi rengti projektą, kad pasinaudotų ES teikiama parama: 20% tą darytų patys, 18% - samdytų projekto rengėją, likusieji prisidėtų prie rengiamo projekto. Net trečdalis gyventojų mano, kad paramos teikimo skaidrumą labiau užtikrina ES, o ne Lietuvos institucijos.

Diskusijose ES klausimais gyventojai labiausiai pasitiki politologų (35%) ir žurnalistų (33%) teikiama informacija.

Lietuvos piliečiams pakanka informacijos apie Lietuvą Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungą - taip mano 51% respondentų. Informacijos apie Lietuvos narystę ES dažniau nepakanka rusams (29%), vidurinio lygio specialistams (27%), rajonų centrų gyventojams (20%).

38% gyventojų pageidauja kuo įvairesnės informacijos apie ES, kiti norėtų daugiau žinoti apie galimybę pasinaudoti ES parama (16%, 2007 m. - 24%), ES ateities reformas (19%), apie narystės ES privalumus ir trūkumus (18%). Diskusijoms apie ES ateitį gyventojai pasirinktų aktualius klausimus: socialines problemas, švietimą, sveikatos apsaugą, pensijas ir gyvenimo lygį.

Tyrimo metu  buvo apklausti 1002 respondentai,  apklausa buvo vykdoma 2008 m. rugpjūčio 21 - rugsėjo 2 dienomis, tyrimas vyko 21 mieste ir 63 kaimo vietovėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių