Už nenorą mokėti priteistus alimentus – belangė

Kaip skaičiuojama suma vaiko išlaikymui

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nurodo, kad vaiko išlaikymui skirta suma turi būti proporcinga nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai – t.y. prie vaiko išlaikymo prisidėti turi abu tėvai skirtingomis arba vienodomis proporcijomis. Vertinant tėvų turtinę padėtį, teismai atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja tėvai, ar jos yra reguliarios, kokio dydžio nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdo, ar turima įsiskolinimų bei kitų finansinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, taip pat jų sveikatos būklę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, yra minimalios mėnesinės algos dydžio suma – šiuo metu 380 EUR. Tačiau šis dydis tėra orientacinis, tad tais atvejais, kai vaikas turi specialių poreikių arba tai leidžia tėvų turtinė padėtis, galima priskirti ir didesnę vaiko išlaikymui skirtą sumą. Taip pat, jei tėvų pajamos yra mažesnės ir 380 EUR suma būtų neproporcinga jų turtinei padėčiai, t.y. neleistų pragyventi tėvui ar motinai, kuris moka alimentus, teismas gali priteisti ir mažesnę išlaikymo sumą.

Įrodymais tampa net informacija socialiniuose tinkluose

Neretai pasitaiko situacijų, kai nenorintys mokėti alimentų tėvai slepia savo tikrąją turtinę padėtį – deklaruoja gaunantys minimalų atlyginimą ar esantys bedarbiai, turintys daug skolų, nedisponuojantys nekilnojamuoju turtu ir pan. Tačiau tokiu atveju teismas vertina ne oficialią, bet realią tėvo ar motinos finansinę padėtį – aiškinamasi, ar jis/ji neturi nedeklaruotų pajamų, prašoma buvusio sutuoktinio/-ės ir žmogaus, su kuriuo jis vėliau susituokė, sąskaitų išrašų, įvertinamas kilnojamasis turtas, kuriuo jie naudojasi (automobiliai, telefonai ir t.t.), naudojamasi net socialiniuose tinkluose esančia informacija – pavyzdžiui, jei tėvas dalinasi nuotraukomis iš prašmatnių atostogų, teismas gali padaryti prielaidą, kad jo pajamos yra slepiamos, o turtinė padėtis yra geresnė, nei jis pateikia teisme. Taip pat teismas įvertina, ar tokias pareigas užimantis ir konkrečių kompetencijų žmogus iš tiesų gali gauti tik minimalų atlyginimą – vertinama, ar tėvo arba motinos pateikti duomenys atitinka rinkos sąlygas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai praktikoje vertina ne tik realią tėvų turtinę padėtį, bet ir realius vaikų poreikius, tad siekiantiems prisiteisti perdėtai dideles sumas iš buvusių sutuoktinių prisidengiant brangiomis vaikų laisvalaikio pramogomis ar prestižinėmis mokyklomis, to padaryti paprastai nepavyksta. Nustatant vaiko poreikius ir jų apimtį, teismas įvertina, koks išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas – maistas, būstas, sveikata, išsilavinimas, poilsis, ugdymas, laisvalaikis ir t.t. Teismai laikosi praktikos, jog vaiko sugebėjimai ir norai negali prieštarauti protingumo ir sąžiningumo principams – pavyzdžiui, teismo sprendimu, išlaidos į pramogų parkus ir pajūrio kurortus nėra būtinosios kasmetės vaiko išlaidos, o labai plati užklasinė veikla nėra būtinybė, be kurios vaikas negalėtų visavertiškai vystytis.

Kas gresia nemokantiems alimentų

Susidarius situacijoms, kai tėvas, kuriam priteista mokėti pinigus vaiko išlaikymui, to nedaro piktybiškai, teismas gali priteisti vienkartinę išmoką už praėjusius trejus metus iki kreipimosi į teismą, o to nedarantiems – skirti bausmę.

Šių metų rugsėjį teismas skyrė 45 parų arešto bausmę tėvui, kuris įvertinus bylos duomenis gyveno iš neoficialių pajamų ir sąmoningai neteikė lėšų vaiko išlaikymui. Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, už analogišką veiką vyras buvo teistas jau du kartus, jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės, iš viso teisiamas jau septintą kartą. Darant prielaidą, kad ankstesnės bausmės nepakoregavo vyro elgesio ir jis toliau tyčia nemokėjo priteistos sumos vaiko išlaikymui, jis nuteistas arešto bausme.

Pastarasis teismo sprendimas įrodo, kad tais atvejais, kai tėvas piktybiškai neatlieka pareigos išlaikyti vaiką, gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas principas, kad tėvas ar motina, kuris neprisideda prie vaiko išlaikymo, privalo rodyti pastangas pakeisti susidariusią situaciją, t.y. aktyviai ieškotis darbo, įgyti aukštesnių kompetencijų, reikalingų darbo rinkai, ir pan. Tad akivaizdu, jog oficialių pajamų neturėjimas nėra priežastis, absoliučiai atleidžianti tėvą nuo pareigos mokėti alimentus, ir už tokius veiksmus galimos ir griežtos bausmės.