Už melagingus parodymus Darbo partijos byloje - 5000 litų bauda

Už melagingus liudijimus Darbo partijos byloje dainininko Žilvino Žvagulio vadybininkei Vitalijai Butkevičiūtei skirta 5000 litų bauda. Bylą išnagrinėjusi Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėja konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų, jog mergina melavo .

Neprisipažino gavusi pinigus

Trečiadienį teismas įpareigojo V.Butkevičiūtę baudą sumokėti ne ilgiau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iki to laiko vadybininkei galioja ir ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šį nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

Ikiteisminio tyrimo, atlikus kratas Darbo partijos būstinėje buvo rasti trys kasos orderiai, iš kurių matyti, kad už Ž.Žvagulio koncertus priešrinkiminiuose šios partijos renginiuose, 28 metų bendrovės „Naktinis angaras“ vadybininkei buvo sumokėti pinigai.

Pati V.Butkevičiūtė tai neigė.

Tokį jos polegį prokurorai įvertino kaip siekį juos suklaidinti ir iškėlė baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų davimo.

Finansais susidomėjo VSD

„Košę“ dėl galimai neskaidrių Darbo partijos finansų užvirė Valstybės saugumo departamentas.

Surinkę pakankamai duomenų pareigūnai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri 2006 m. gegužės 17 buvo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tą pačią dieną pranešimai apie įtarimą įteikti Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai Vitalijai Vonžutaitei, Darbo partijos iždininkei Marinai Liutkevičienei ir Nijolei Steponavičiūtei. Joms paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Birželio 13 d. pranešimas apie įtarimą surašytas ir partijos pirmininkui, o birželio 22 d.- Darbo partijos atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui. Po savaitės įtarimai pareikšti ir juridiniam asmeniui Darbo partijai.

Įtariamąjį priglaudė Rusija

Liepos 18-ąją prokurorai V.Uspaskicho žmonai įteikė šaukimą, kad šios vyras atvyktų į apklausą. Pareigūnai V.Uspaskicho nesulaukė, o Darbo partijos laikinoji pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad jai V.Uspaskicho buvimo vieta nežinoma.

Dingus Darbo partijos lyderiui, prokurorai ėmėsi dar griežtesnių veiksmų. Rugpjūčio 23 d. V.Uspaskichas buvo pripažintas įtariamuoju, o po dviejų dienų Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Darbo partijos pirmininkui skyrė pačią griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Tą pačią dieną buvo paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas Europos arešto orderis.

Rugsėjo 15 d. V.Uspaskichas įkliūvo Maskvos policininkams, bet pasiprašė politinio prieglobsčio ir pareigūnų buvo paleistas.

Tik po daugiau nei metų, 2007 m. rugsėjo 26 d. V.Uspaskichas pagaliau buvo atgabentas į Lietuvą ir suimtas tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Rugsėjo 27 d. suėmimas jam pakeistas į namų areštą, kurį vėliau pakeitė užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Laukiama ES sprendimo

Ikiteisminis tyrimas Darbo partijos byloje yra baigtas 2007 m. gruodžio 28 d. Byla seniai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau iki šiol joje net neperskaitytas kaltinamasis aktas.

Pirmojo posėdžio metu V.Gapšys pareiškė, jog nespėjo susipažinti su bylos medžiaga. Į posėdžius dėl įvairiausių priežasčių neatvykdavo tai kaltinamieji, tai jų gynėjai.

Pertrauka padaryta ir V.Uspaskichui bei V.Gapšiui tapus Seimo nariams, vėliau buvo nutarta kreiptis į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, ar baudžiamajame kodekse numatyta juridinio asmens atsakomybė neprieštarauja šalies Konstitucijai.

2009 m. birželio 8 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog jokių pažeidimų nepadaryta, tačiau į EP išrinktas V.Uspaskichas vėl įgijo teisinį imunitetą. Nors Europarlamento prašoma jį panaikinti, šis klausimas neišspręstas iki šiol.

Ieškinius šioje byloje yra pateikę trys institucijos - valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai pateikė civilinį ieškinį dėl 6 050 475 litų žalos padarymo valstybei Darbo partijai neteisėtai gavus dotacijas ir kompensaciją. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bandys išsireikalauti 3 009 043 litų, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius - 855 347 litų.