URM: Baltarusijos „ataskaita“ neturi nieko bendra su žmogaus teisėmis

Baltarusijos pirmadienį paskelbta ataskaita neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu, pirmadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

BNS naujienų agentūrai atsiųstame komentare ministerija pabrėžė, kad „žmogaus teisių situacijai Europos Sąjungai ir NATO šalyse įvertinti skirtas dokumentas yra parengtas šalies, kuri pati atsisako bendradarbiauti su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju žmogaus teisių klausimais“.

„Tokie Baltarusijos “vertinimai„ ir bandymas pateikti neteisingas istorijos ir kitų aplinkybių interpretacijas, prisidengiant žmogaus teisių tema, yra nepriimtini ir neturi nieko bendra su žmogaus teisių padėties pasaulyje analize ar vertinimu“, - nurodė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Dėl represijų prieš opoziciją ir pilietinės visuomenės aktyvistus Vakarų sankcijų sulaukęs Baltarusijos režimas pirmadienį paskelbė „ataskaitą“ apie žmogaus teisių pažeidimus Jungtinėse Valstijose ir keliose dešimtyse Europos šalių, įskaitant Lietuvą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 21-oje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Rusija ir kitos posovietinės šalys ataskaitoje nėra minimos.

BNS kalbinti Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad politinius oponentus persekiojantis ir demokratiškų rinkimų daug metų nerengiantis Aleksandro Lukašenkos režimas šiuo žingsniu rodo, jog geriausia gynyba įsivaizduoja puolimą.

Ataskaitos skiltyje apie Lietuvą baltarusiai išskyrė šešių rūšių pažeidimus. Baltarusijos režimo nuomone, išraiškos laisvė buvo apribota paskelbus nuosprendį Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovui Dainiui Radzevičiui dėl šmeižimo ir dėl sovietų agresijos neigimo nuteisus Algirdą Paleckį.

Minskas „politiniu persekiojimu“ pavadino draudimą dalyvauti rinkimuose buvusiam prezidentui Rolandui Paksui, o „rasine diskriminacija“ pavadino nacionalistines eitynes Kaune pernai vasario 16-ąją bei Šilutės rajone atidengtą paminklą šalia atstatyto bunkerio, kurį buvo įkūrę su sovietų okupacija kovoję Lietuvos partizanai.

Dokumente taip pat nurodoma, kad Lietuvoje ribojama teisė į taikius susirinkimus varžant galimybes streikuoti, kriminalinės žvalgybos nuostatomis kišamasi į privatumą, o skurdo grėsmė pažeidžia ekonomines ir socialines teises.

Daug žmogaus teisių pažeidimų Minskas įžvelgė ir kitose Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, anot ataskaitos, Austrijoje toleruojama rasinė diskriminacija ir pažeidžiamos imigrantų bei pabėgėlių teisės, Belgijoje ribojama susirinkimų laisvė ir kišamasi į privatumą, Kanadoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, Prancūzijoje kaliniai laikomi nežmoniškomis sąlygomis, Italijoje neužtikrinamas sąžiningas teismo procesas, Nyderlanduose diskriminuojamos moterys, Šveicarijoje paplitęs smurtas prieš vaikus, o Jungtinėse Valstijose dėl šaudymų neužtikrinama teisė į gyvybę.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad šia ataskaita siekiama „atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse, kurios tradiciškai pristato save kaip “išsivysčiusias demokratijas".

Baltarusija Vakarų sankcijų sulaukė, kai režimas ėmėsi represijų prieš savo oponentus po 2010 metų gruodžio prezidento rinkimų. Tuomet buvo suimtas ne vienas A.Lukašenkos oponentas. Vakarų vertinimu, iki šiol šalyje yra politinių kalinių.

ES dabar draudžia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų asmenų, įšaldytos jų sąskaitos.