Universitetai – tik elitinių gimnazijų abiturientams?

  • Teksto dydis:

Iniciatyva įvesti stojamąjį 4 balų slenkstį Lietuvos universitetuose prieštarautų šiemet Europos Komisijos (EK) patvirtintiems aktams – tai gilintų socialinę atskirtį ir prieštarautų vasarį paskelbtam EK veiksmų planui, skirtam aukštojo mokslo modernizacijai, – teigia ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė Julija Kiršienė.

Per dažnos permainos

Mokslininkės teigimu, didžiausia problema yra ta, kad stojamojo balo sistema keičiasi kasmet – dar 2015 m. stojantiesiems buvo privalomas tik vienas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas, nuo 2016-ųjų – jau ir matematikos, o nuo šių metų prisidės dar ir užsienio kalbos egzaminas ne žemesniu kaip B1 lygiu.

Kasmet keičiami ir atskirų studijų programų reikalavimai, net ir tos pačios studijų krypties – todėl, norint turėti galimybę priėmimo metu keisti savo pasirinkimą arba svarstant apie kelias galimybes kur stoti, gali prireikti laikyti net penkis ar daugiau valstybinių egzaminų.

"Tokie dažni pakeitimai smarkiai sumažina studijų prieinamumą prieš keletą metų mokyklas baigusiems ir tiems abiturientams, kurie nutarė prieš tęsdami mokslus padaryti pertrauką. Sugrįžus jų lauks nemaloni staigmena – staiga reikia būti išlaikius egzaminą, kurio vos prieš metus nereikėjo. Atrodo, kad nesąmoningai stengiamės kuo daugiau jaunimo išlydėti studijuoti į užsienį – įduodame atestatą ir palinkime gero kelio", – teigė prof. J.Kiršienė.

Daug painiavos

Naujoji sistema iš moksleivių reikalauja būtinybės laikyti jau ne tris, o gerokai daugiau valstybinių egzaminų. Pavyzdžiui, nusprendus siekti mediko karjeros ir pasirinkus biologijos, chemijos ir kitus reikiamus egzaminus, to nebus gana. Jei dėl didelio konkurso toks moksleivis nebūtų priimtas į medicinos studijas ir apsispręstų studijuoti teisę, kelią užkirs tai, kad jis, pavyzdžiui, nelaikė istorijos ir užsienio kalbos egzaminų – stojamųjų keturių balų jis gali nepasiekti, nepaisant to, kad mokykloje jo šių dalykų vidurkis buvo arti devynių.

Aukštasis mokslas turi padėti mažinti socialinę atskirtį, o ne būti skirtas tik elitui.

VDU mokslo prorektorės teigimu, tokios iniciatyvos labiausiai paliestų pažeidžiamiausią visuomenės dalį, socialinės rizikos grupes, kurioms universitetai turėtų padėti.

"Bent vienu klausimu Lietuvoje tikrai yra sutariama. Žiniasklaida ir ekonomistai, intelektualai ir verslininkai, politikai ir jaunimas skambina pavojaus varpais: atskirtis ir socialinė įtampa yra pagrindinės Lietuvos ir daugelio kitų pasaulio šalių problemos, kurios grasina netgi demokratinėms vertybėms. Tad aukštasis mokslas čia turi padėti – mažinti socialinę atskirtį, o ne būti skirtas tik elitui", – tvirtina J.Kiršienė.

Naikinti atskirtį

EK parengtame veiksmų plane pažymima, kad Europos aukštojo mokslo institucijos nepakankamai prisideda prie žemyno ekonominio vystymosi ir socialinės sanglaudos. Dokumente įvardijama, kad vienas esminių keblumų yra tai, jog žmonės iš žemesnių socioekonominių sluoksnių ir migrantai turi gerokai mažesnes galimybes būti priimti į aukštojo mokslo institucijas, o akademikai yra pernelyg atsiskyrę nuo likusios visuomenės ir vietos bendruomenių.

"Veiksmų planas siūlo sudaryti galimybę labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vienišoms mamoms, kaimiškų vietovių gyventojams, globos namų auklėtiniams ir kitiems, įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes tai yra viena efektyviausių priemonių jiems išsiveržti iš skurdo ir atskirties rato", – pasakoja VDU mokslo prorektorė ir pripažįsta, kad kartu tai yra iššūkis universitetams, kadangi paprastai tokie žmonės stokoja tvirtų bendrojo lavinimo pagrindų, tačiau akademinė aplinka jiems turėtų didžiulį teigiamą poveikį.

Daugiau socialinės atsakomybės

"Regis, Lietuvos valdžia ir tam tikri universitetai užsimojo aukštąjį mokslą padaryti prieinamą tik elitui – tai, švelniai tariant, neatitinka šiuolaikinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Jei aukštojo mokslo kokybę siekiama garantuoti į universitetus priimant tik elitinių gimnazijų abiturientus, tai tokia kokybė yra tinginio darbas: su šiuolaikinėmis mokymosi galimybėmis ir žinių prieinamumu minėti abiturientai puikiausiai gali įgyti išsilavinimą ir be universitetų pagalbos", – paaiškina prof. J.Kiršienė.

VDU mokslo prorektorė tikina, kad Lietuvos universitetai turėtų prisiimti daugiau socialinės atsakomybės ir siekti kokybės per pridėtinę vertę, kurią jie gali suteikti siekiančiajam aukštojo mokslo, o šiuolaikinėje visuomenėje studijos turi būti prieinamos visiems norintiesiems.

Ne mažiau aktuali yra ir kita EK akcentuojama problema, su kuria grumiasi aukštasis mokslas – per mažai Europos studentų universitetuose įgyja gebėjimų, reikalingų šiuolaikinėje visuomenėje: mokslo, technologijų, IT žinių, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, komunikacijos ir kitų bazinių įgūdžių.

Nepakankamos bendrojo lavinimo žinios ir per mažas dėmesys orientacijai į laisvuosius menus, suteikiančius plataus spektro universitetines žinias, turi pastebimas ekonomines ir socialines pasekmes: EBPO suaugusiųjų įgūdžių tyrimo (PIAAC) duomenimis, žemu raštingumo lygiu pasižymi 5–28 proc. apklaustų aukštojo mokslo absolventų ES šalyse, jų problemų sprendimo įgūdžiai taip pat yra labai netolygūs.

"Aukštasis mokslas yra kaip niekad gyvybiškai svarbus didelius pokyčius išgyvenančiame pasaulyje, kur jauniems žmonėms gresia nedarbas, visoje rinkoje auga aukšto lygio įgūdžių ir kūrybiškumo paklausa, o vis labiau susiskaldžiusiose visuomenėse reikia daugiau piliečių, gebančių kritiškai mąstyti ir konstruktyviai veikti", – plataus spektro žinių išmanymo svarbą pabrėžia EK.



NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
O kodel gi ne? Visi negali buti profesoriais... o jeigu ir neturtingu tevu vaikas vunderkindas, reikia skatinti mecenavima.

Manau, kad

Manau, kad portretas
Anonimo komentaro autorius 100 procentų teisus. Koks gali būti sėkmingas studentas, teišlaikęs vieną egzaminą? Ir dar balu " 2" .Ir dar gauti valstybės apmokamą vietą universitete? Tai kur pasaulyje taip yra? O teisės aktų prikurta TIEK, kad jų suvokti darosi nebeįmanoma.... O kiek dar viena kitai prieštaraujančių pataisų. Skęstame..... Rezultatas - beraščiai su aukštojo mokslo diplomu....

Anonimas

Anonimas portretas
Pastebėjimas - elitines gimnazijas baigia nebūtinai elitas, Lietuvoje tai dažniau šešėlinės ekonomikos (su visa jos kriminaline, net jei dar nepagauti už rankos, patirtimi) atstovų atžalos, o žemesnio socioekonominio sluoksnio atstovai - tai dar nebūtinai tie, kurie gyvena skurde ar yra reikalingi būti iš ten ištraukti, kaip stokojantys bendrųjų įgūdžių.. Manau, ši autorė žeme nevaikšto, ta prasme, neturi garbės bendrauti su tuo "žemesniu" socioekonominiu sluoksniu..
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių