Tyrimo apie lietuvių alkoholizmą išvados kelia dviprasmiškas mintis

Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad saugi alkoholio riba vienam šalies gyventojui – 7–8 l, Lietuva ją viršija dvigubai.

Stebisi alkoholio suvartojimo kiekiu

Skaičiavimus, susijusius su alkoholio vartojimu, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atlieka dvejais būdais, LRT RADIJUI sako G. Belian. Pasak jos, pirmasis – apskaičiuoti legaliai pagamintą ir įsigytą alkoholį: „PSO apskaičiavo tokio alkoholio kiekį. Tai 14,9 l absoliutaus alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui.“

Girdžiu teiginius, kad, jei pradedi abejoti skaičiais, kepenys neabejoja. Tačiau pasižiūrėkime į PSO tyrimą – jame pasakyta, kad nuo 2006 m. kepenų ligų sumažėjo 40 proc.

Kita svarbi kategorija, kuriai Lietuvoje neskiriama dėmesio, – vadinamasis neapskaičiuotas alkoholis. „Tai ne tik tas kontrabandinis ar namų gamybos alkoholis, bet ir tas, kurį leistinais kiekiais atsivežame bagaže pasisvečiavę kitose šalyse. Taip pat tai alkoholinių gėrimų surogatai – cheminės arba parfumerijos pramonės gaminiai, kuriuos gyventojai vartoja kaip alkoholinių gėrimų pakaitalus“, – aiškina G. Belian.

M. Dubnikovas teigia neatliekantis tyrimų ir tiesiog interpretuojantis skaičius: „Galima abejoti alkoholio suvartojimo skaičiais, nes jie išeina už proto ribų. Jei kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka po 100 g stipraus gėrimo kiekvieną dieną, įsivaizduokime šeimą, turinčią tėvą, motiną ir du vaikus (15 ir 17 metų), tuomet ta šeima kiekvieną dieną išgeria po butelį. Tai yra kiek keista.“

Pašnekovas neneigia, kad problemos su alkoholiu nėra. „Ji yra, ji egzistuoja. Girdžiu teiginius, kad, jei pradedi abejoti skaičiais, kepenys neabejoja. Tačiau pasižiūrėkime į PSO tyrimą – jame pasakyta, kad nuo 2006 m. kepenų ligų sumažėjo 40 proc.“, – aiškina M. Dubnikovas.

Tačiau tas pats tyrimas, anot M. Dubnikovo, parodo, kad alkoholio vartojimas padidėjo: „To paaiškinimas turbūt toks – lietuviai pasiekė tokį alkoholizmo lygį, kad jų nebeveikia alkoholis ir kepenų būklė nekinta.“

Skaičiai prasilenkia

M. Dubnikovas tvirtina, kad ligų šuolis užfiksuotas nuo 2004 m., taip yra dėl įstojimo į Europos Sąjungą ir gauto finansavimo diagnostikai. „Labai greitai visose ligų srityse buvo fiksuoti dideli šuoliai, bet ar mes pradėjome daugiau sirgti? Ne. Tiesiog atsirado išankstinė diagnostika. Ant to paties „kurpaliaus“ maunamas faktas, kad visi pradėjo sirgti, nes pradėjo vartoti daug alkoholio“, – aiškina pašnekovas.

Žinoma, alkoholio problema, pasak M. Dubnikovo, yra didelė ir turi būti sprendžiama: „ Tačiau norint atlikti sprendimus, susijusius su finansais, verslo aplinka, veikiančius visuomenės gyvenimą, reikia vadovautis teisingais skaičiais. Akivaizdu, kad PSO remiasi ir mūsų pačių skaičiavimais, o jie nėra visiškai teisingi, jie – prasilenkiantys. Jei alkoholio suvartojame daugiau, o nuo 2006 m. ligų sumažėjo net 40 proc., kažkur yra bėda.“

G. Belian sako, kad mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, apima daugybę dalykų. „Tai ir avarijos, tyčiniai ar netyčiniai nužudymai, kitos blogybės. Šiuo aspektu visuomet pataikome į dešimtuką. Lietuva užima pirmąją vietą pagal mirtingumą, o pagal sirgimą kepenų ciroze – antrąją po Baltarusijos“, – informuoja specialistė.

Anot G. Belian, PSO yra nustačiusi saugią alkoholio vartojimo ribą: „Ta riba – 7–8 l absoliutaus alkoholio vienam šalies gyventojui. Kai ta riba viršyta, šalyje prasideda neigiami dalykai. Valstybė nebegali niveliuoti tų neigiamų pasekmių.“