Tyrimas: su teismais susidūrę asmenys palankiau vertina jų darbą

Su teismais tiesiogiai susidūrę asmenys palankiau vertina jų darbą negu viešųjų tyrimų dalyviai, sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas, praėjusių metų pabaigoje aiškinęsis teismo posėdžių dalyvių požiūrį į teismų darbą.

„Gauti duomenys parodė, kad daugiau kaip 75 proc. apklaustųjų daugiau ar mažiau pasitiki teismais. Toks žmonių vertinimas, kurie turėjo tiesioginę patirtį su teismais“, - antradienį per spaudos konferenciją Nacionalinėje teismų administracijoje pranešė mokslininkas.

Teismų lankytojų klausta apie jų pasitikėjimo lygį: ar jie visiškai pasitiki (tokių buvo beveik 7 proc.), ar didžiąja dalimi pasitiki (33 proc.), ar šiek tiek pasitiki (30 proc.) ir pan.

Visiškai nepasitikintys teismais nurodė beveik 4 proc. jų lankytojų.

Pirmą kartą apklausa atlikta visuose Lietuvos teismuose, išskyrus Konstitucinį Teismą. Iš viso apklausta 400 žmonių. G.Valickas pripažino, kad apklausa nėra reprezentatyvi, dėl to rezultatai gali būti šiek tiek iškreipti. Tarp tiriamųjų buvo nemažai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, o jų vertinimai buvo palankesni nei žmonių su viduriniu išsilavinimu. Be to, daugiau apklausta miestų gyventojų nei rajonų.

„Tiriamieji buvo teismų posėdžių dalyviai, žmonės, kurie atėjo į teismo rūmus, buvo tiesiog stebėtojai, ieškovai, atsakovai, liudytojai, kaltinamieji“, - sakė VU mokslininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tiriamieji taip pat palankiai įvertino teismų aplinką, informaciją, kuri pateikiama teismuose, teismų darbuotojus. Beveik du trečdaliai jų pritarė visuomeninių teisėjų institutui nurodė, kad jie labiau labiau pasitikėtų teismais, jeigu bylą nagrinėtų visuomeniniai teisėjai.

Tuo metu praėjusį šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje bendrovės „Vilmorus“ apklausoje nurodoma, kad teismais pasitiki 19,9 proc., nepasitiki - 38,8 proc. respondentų.

„Mūsų tiriamieji turėjo patirtį, jie tiesiogiai dalyvavo teismo posėdžiuose, jie matė, kaip viskas vyksta, kaip elgiasi teisėjai. Viešųjų apklausų duomenys turbūt nepateikinėja, kiek žmonių turėjo patirtį, kiek neturėjo. Galimas dalykas, kad ten daug žmonių, kurie vertina, išreiškia savo neigiamą nuomonę niekuomet nebuvo susidūrę tiesiogiai“, - rezultatų skirtumą aiškino G.Valickas.

Anot jo, patirties su teismais neturintys žmonės dažniausiai nuomonę susidaro iš antrinių šaltinių - žiniasklaidos, pažįstamų asmenų žodžių.

Mokslininkas taip pat svarstė, jog taikomos skirtingos apklausų metodikos.

Teismų tarybos vadovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius vylėsi, kad atlikta apklausa padės teismams pamatyti, ką daryti, jog visuomenė labiau jais pasitikėtų.

„Siekiame rasti pagrindines mūsų opas, dėl ko turėtume susirūpinti ir keisti darbą, galbūt vadybą, kad žmonės būtų patenkinti mūsų darbu“, - per spaudos konferenciją sakė jis.

G.Kryževičius teigė, kad panašūs tyrimai bus tęsiami, stengiantis apklausti daugiau apylinkių teismų lankytojų. Mat atliekant pastarąjį tyrimą didelė dalis asmenų atsisakė atsakyti į anketos klausimus.