Tyrimas: Lietuvos rezultatai tiriant papirkinėjimą užsienyje – kol kas kuklūs

Lietuvos rezultatai kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu kol kas yra kuklūs, bet šalis ėmėsi reikšmingų žingsnių kurdama galimybes šiai kovai pagerinti, sako tyrimą atlikę ekspertai.

Su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ vertino, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys įgyvendina konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Tyrimo duomenimis, 2017 metais šią konvenciją ratifikavusi Lietuva pasirodė geriau nei jos kaimynės Estija ir Lenkija.

„Lietuvos rezultatai tiriant papirkinėjimą užsienyje kol kas yra kuklūs. Sunkumai užtikrinant veiksmingą dvišalį bendradarbiavimą su atitinkamomis užsienio šalimis ir institucijomis gali pakenkti tyrimams“, – teigiama trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose.

Vis dėlto „Transparency International“ pagyrė Lietuvą už „reikšmingus žingsnius stiprinant teisinį pagrindą kovai su papirkinėjimu užsienyje“.

Tyrėjai pabrėžė, kad Lietuva pastaraisiais metais padidino bausmes už korupcinius nusikaltimus, išplėtė jų sąvokas, priėmė 2019 metais įsigaliosiantį pranešėjų apsaugos įstatymą.

Tačiau jie taip pat citavo praėjusių metų EBPO darbo grupės išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trūksta pajėgumų tirti tarptautinį papirkinėjimą.

STT sako turinti „pakankamai resursų tirti atvejus, susijusius su galimu užsienio pareigūnų papirkimu“, tačiau teigia, jog siekiant sėkmingai atskleisti tarptautinio papirkinėjimo atvejus susiduriama su iššūkiais – teisinio reglamentavimo skirtingose šalyse skirtumais ar ilgesniais teisinės pagalbos prašymų įgyvendinimo terminais.

„Todėl nuolat stiprinamas bendradarbiavimas su kitų šalių antikorupcinėmis institucijomis, keičiamasi informacija, gerąja patirtimi“, – BNS sakė STT atstovė spaudai Renata Endružytė.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS teigė, kad Lietuva eina geru keliu.

„Manau, kad Lietuvos teisėsauga pradėjo skirti šiek tiek daugiau dėmesio verslui, tačiau, aišku, mes tik pačioje šio kelio pradžioje“, – sakė S. Muravjovas.

Geriau už kaimynes

„Transparency International“ ekspertai teigia, kad Lietuva atlieka du tyrimus dėl papirkinėjimo užsienyje, nors šalies teisėsauga tvirtina tyrimų dėl tarptautinės korupcijos esant daugiau.

STT tiria aplinkybes dėl galimo Jungtinių Valstijų kariuomenės atstovo papirkimo, siekiant užtikrinti vienai Lietuvos bendrovei palankios sutarties sudarymą.

Trečiadienį paskelbtoje „Transparency International“ studijoje rašoma, kad byloje figūruoja vienos orlaivių inžinerijos kompanijos savininko sūnus. STT teigia, kad įtarimai šiame tyrime niekam nėra pareikšti, o dėl procesinių veiksmų atlikimo kreiptasi į JAV.

Kitas tyrimas susijęs su Lietuvos šaldytų produktų kompanija „Judex“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojų veiksmais. Teisėsauga įtaria bendrovę bandžius paveikti VMVT atstovus, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus, o pati tarnyba įtariama gavusi informacijos iš Rusijos apie „Judex“ produkcijoje rastą listerijos bakteriją, tačiau šį faktą nuslėpusi ir nesiėmusi veiksmų.

Anot „Transparency International“, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl galimo kyšio Karaliaučiaus srities veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovui.

Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat priminė apie sėkmingą tyrimą, kai dėl kyšio ėmimo iš „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko Genadijaus Kamkalovo šiemet buvo nuteistas buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras.

STT taip pat nurodo tęsianti ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Nacionaliniame kraujo centre. Šiame tyrime centro direktorė Joana Bikulčienė ir bendrovės „Solis Tribus“ akcininkas Antanas Petrošius įtariami siekę užvaldyti bei monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje ir Latvijoje.

Tuo metu Estijoje nėra atliekamas nė vienas tyrimas dėl tarptautinio papirkinėjimo, nurodo „Transparency International“.

Lenkijoje skaičiuojami du sėkmingai pabaigti tarptautinio papirkinėjimo tyrimai, bet ši šalis pasirodė prasčiau nei Lietuva, nes užima didesnę pasaulinio eksporto dalį.

Dėl nepakankamai didelės pasaulinio eksporto dalies „Transparency International“ netyrė Latvijos pastangų kovojant su tarptautiniu papirkinėjimu.

Atgraso Rytų rinkos

Lietuvos verslininkai sako, kad daugiausiai korupcinių rizikų kyla investuojant arba eksportuojant produkciją į Rytus.

Jų teigimu, nors šios rinkos yra neskaidrios, jos vilioja verslininkus didele paklausa vakarietiškam kapitalui.

Vis dėlto vystant verslą šiose šalyse galima pakliūti į aklavietę, kur neįmanoma veikti nei skaidriai, nei neskaidriai, perspėja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Viena alternatyva yra griežtai atsisakyti dalyvauti korupciniuose sandoriuose ir veikti skaidriai, bet tuomet yra didelė rizika toje rinkoje taip ir neįsitvirtinti, nes ji iš principo yra korupcinė“, – BNS sakė verslininkų atstovas.

„Antra alternatyva yra sutikti ir duoti kyšį, (...) tačiau tai yra spąstai, nes verslas tampa pažeidžiamas. Būna atvejų, kai tie verslininkai paskui yra šantažuojami ir po kelerių metų netgi atimamas jų verslas“, – pridūrė jis.

V. Sutkus ragino Rytuose investuojančias Lietuvos įmones „nesusivilioti dideliais pelnais ir nesielgti beatodairiškai“.

Tuo metu nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ sako jau nuo aštuntus metus siekianti susigrąžinti Ukrainoje investuotą kapitalą.

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje investuojanti bei logistikos terminalą Rusijoje valdanti įmonė tvirtina, kad pasitraukti iš Ukrainos nusprendė po dirbtinai kurtų kliūčių.

„Nuolat sudaromos dirbtinės kliūtys, nuolat tave tikrina – tai mokesčių inspekcija, tai statybos inepkcija, tai higienos inspekcija, tai ateina prokuratūra patikrinti ar kas nors skundą ant tavęs parašo“, – BNS sakė „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

„Ten vyksta nuolatiniai puolimai ir nuolatinė kova už tai, kad turėtum galimybę dirbti. Kai ta kova atima iš tavęs daugiau nei 50 procentų laiko, tada prasmės dirbti ir kovoti nebelieka“, – pridūrė jis.

„Tokiose šalyse šalyse nėra prasmės dirbti ir tikrai neverta. (...) Mūsų kompanijoje yra nulinė tolerancija korupcija, todėl galbūt turime sunkumų, nes nuolat yra žmonių, kurie siūlosi išspręsti dirbtinai iškeltus klausimus ir problemas“, – kalbėjo verslininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Che: "Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje investuojanti bei logistikos terminalą Rusijoje valdanti įmonė tvirtina, kad pasitraukti iš Ukrainos nusprendė po dirbtinai kurtų kliūčių" - ARBA Avulis ten skaidriai dirbt nemokėjo, ARBA... kokio velnio mes tuos Ukrainos korupcionierius remiam?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių