- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pakeitus „senų“ kompensuojamųjų vaistų kainų reglamentavimą, sergantys žmonės Lietuvoje per metus galėtų sutaupyti apie 70 mln. eurų, sako Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje atstovė.
Pasak Rūtos Pumputienės, nesant konkurencijos, gamintojai nėra suinteresuoti juos parduoti pigiau.
„Sumažinus generinių ir patentą praradusių, kitaip vadinamų „senų“, vaistų didmeninę kainą iki žemiausios kainos Europoje, pacientai vaistams per metus galėtų išleisti 69,533 mln. eurų mažiau, o poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui per tą patį laikotarpį galėtų siekti 60,138 mln. eurų“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė rūmų sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ (LAWG) vadovė R.Pumputienė.
Anot jos, norint sumažinti patentą praradusių vaistų kainas, reikia sistemiškai keisti patentus turinčių ir neturinčių vaistų kainų reglamentavimą - jis negali būti vienodas.
„Viskas yra pagal tą patį principą. Nėra atskirtas naujų ir senų vaistų kainų reglamentavimas. Mes siūlome, kad pirmiausia turi būti atskirtas reglamentavimas. Be to, yra neskatinama senų vaistų konkurencija. Kur nėra konkurencijos, nė vienas gamintojas nebus suinteresuotus vaistus pateikti mažesne kaina“, - tvirtino R.Pumputienė.
Jos žodžiais, Lietuvoje nėra veiksmingos kompensuojamų vaistų kainodaros pagal referencinių valstybių modelį, o sprendžiant dėl vaistų kompensavimo, nėra vertinamas realus vaistų veiksmingumas.
„Reglamentavimą keisti reikėtų sistemiškai, nes kainas reglamentuoja ne įstatymas, o viskas palikta ministerijų įsakymų lygmenyje. Vienos eilutės pakeitimas įsakyme neduos drastiško pokyčio kainose, tačiau darant tai sistemiškai, galima kainas sumažinti“, - kalbėjo R.Pumputienė.
Pagal referencinių valstybių modelį kainos nustatomos, atsižvelgiant į kainas 8-iose Europos valstybėse, tarp jų - Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
LAWG užsakymu konsultacijų ir audito bendrovė „Ernst & Young Baltic“ palygino 25 Europos valstybių kompensuojamų vaistų praėjusių metų sausio mėnesio kainas. Tyrimas parodė, kad tik Bulgarijoje „senų“ kompensuojamųjų vaistų kainos buvo didesnės nei Lietuvoje. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Švedijoje ar Vokietijoje tokių vaistų kainos buvo mažesnės.
Kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą neseniai atlikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad vaistų kainos nemažėja, nes ribojamas pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų rinką. Tokiu būdu neefektyviai naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.
Tarybos ekspertai nustatė, kad į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtrauktų vaistų konkurencija yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas rinkoje išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš metus teigė, kad šiuo metu galiojanti galiojanti kompensuojamų vaistų kainų nustatymo tvarka yra moraliai pasenusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...