„Tvarkiečiai“ kongrese iškėlė naujos valstybės Konstitucijos idėją

„Tvarkiečiai“ dešimtajame partijos kongrese šeštadienį Kaune iškėlė valstybės naujos Konstitucijos idėją.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas savo pranešime pabrėžė, kad naujosios Konstitucijos kūrimas ir įgyvendinimas gali tapti būtent tuo nacionaliniu projektu,„kuris valstybę pagaliau atgręžtų į žmogų“.

„Vargu ar šiandien dar reikia ginčytis dėl akivaizdaus dalyko: atstovaujamoji demokratija vis mažiau sugeba įgyvendinti piliečių valią, o jų rinkti atstovai įgyvendina atskirų individų norus bei įgeidžius. Tokių pavyzdžių – į valias. Tiesioginės demokratijos instituto valstybėje sukūrimas, jo stiprinimas, kaip ir daugelis mano aukščiau paminėtų dalykų, neįmanomas be naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos“, - kalbėdamas kongrese sakė „tvarkiečių“ lyderis R.Paksas.

„Ruošim pasiūlymus Konstitucijos keitimui, daug punktų peržiūrėjom“, - BNS sakė partijos pirmasis vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, bus siekiama stiprinti piliečių teisę rengti referendumus.

Dabar galiojanti tvarka numato, kad referendumo iniciatoriai turi surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų. V.Mazuronio teigimu, paprastai reikia surinkti didesnį parašų kiekį, nes dalis parašų būna pripažinti netinkamais.

''Tvarkiečio" manymu, surinkti šitiek parašų esant dideliai emigracijai praktiškai neįmanoma.

„Reikia nuleisti kartelę iki 100 tūkst., kiek pamenu, piliečių inicijuoti referendumai žlugdavo, (...), toks reikalavimas slopina pilietines iniciatyvas“, - BNS sakė V.Mazuronis.

''Tvarkiečiai" taip pat mano, kad galutinį žodį formuojant teisėjų ir prokurorų korpusą turėtų tarti visuomenė, teismuo turi atsirasi prisiekusieji, o Seimo narių skaičius turi būti sumažintas iki 71.

Delegatai kongrese priėmė partijos 2012 metų Seimo rinkimų programą, pakoregavo partijos įstatus bei priėmė rezoliuciją, kurioje Seimą paragino kitus metus paskelbti legendinių tautos lakūnų S.Dariaus ir S. Girėno metais.

Kandidatų į Seimo narius „tvarkiečiai“ netvirtino, nes tai daryti dar esą per anksti.

Galutinius kandidatų sąrašus tvirtinti žadama pavesti „Tvarkos ir teisingumo“ tarybai. V.Mazuronis BNS yra sakęs, kad šiuo metu partijos viduje vyksta diskusija dėl šios politinės jėgos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso dalyvavimo Seimo rinkimuose.

„Partijoje diskutuojame, ar R.Paksas eis į rinkimus vienmandatėje apygardoje, jeigu eis, tai kokioje“, - sakė politikas.

Paklaustas ar, nusprendus dalyvauti rinkimuose, R.Pakso pavardė bus sąrašo viršuje, V.Mazuronis atsakė: „neabejotinai taip“. Neseniai Seimas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, pataisė Seimo rinkimų įstatymą, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas pareigūnas po ketverių metų vėl gali kandidatuoti į parlamentą. Tai atvėrė kelią „tvarkiečių“ lyderiui dalyvauti Seimo rinkimuose. 2004 metų balandį R.Paksas per apkaltą dėl sulaužytos priesaikos ir pažeistos Konstitucijos buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Tuomet remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu jam uždrausta iki gyvenimo pabaigos eiti pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos. Tačiau Strasbūro teismas pripažino, kad toks politinės veiklos ribojimas yra neproporcingas. Partija „Tvarka ir teisingumas“ skelbiasi turinti 14 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 14 parlamentarų.

Neseniai Seimas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, pataisė Seimo rinkimų įstatymą, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas pareigūnas po ketverių metų vėl gali kandidatuoti į parlamentą. Tai atvėrė kelią „tvarkiečių“ lyderiui dalyvauti Seimo rinkimuose.

2004 metų balandį R.Paksas per apkaltą dėl sulaužytos priesaikos ir pažeistos Konstitucijos buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Tuomet remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu jam uždrausta iki gyvenimo pabaigos eiti pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos. Tačiau Strasbūro teismas pripažino, kad toks politinės veiklos ribojimas yra neproporcingas.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ skelbiasi turinti 14 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 14 parlamentarų.