Trispalvė tautos karių kasdienybė (išskirtinis interviu)

Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) prieš jos likvidavimą 1939 m. priklausė 62 tūkst. narių, o dabar – 11 tūkst. Tačiau skaičiai mažai ką pasako apie šios istorinės organizacijos, kurios narius Vladas Putvinskis-Pūtvis vadino tautos kariais, veiklą šiomis dienomis.

Kaune apie šaulius pakalbinti keli praeiviai nelabai nudžiugino savo žiniomis. Todėl plačiau apie šaulių veiklą kalbėjomės su LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadu ats. kpt. Vytautu Žymančiumi (V.Ž.) ir karinio rengimo vyr. specialistu vyr. srž. Donatu Vasiliausku (D.V.).

– Viena iš idėjų Lietuvai, kurios buvo atrinktos į trisdešimtuką – 50 tūkst. šaulių Lietuvoje. Ką tai reikštų mūsų šaliai?

V.Ž.: Prisiminkime šios sąjungos vaidmenį įtvirtinant nepriklausomybę vos ją paskelbusioje Lietuvoje, kurią iš visų pusių puolė bermontininkai, bolševikai, lenkai. 1919 m. vasarą Mato Šalčiaus ir Vlado Putvinskio iniciatyva Kaune buvo įkurta LŠS. Jos tikslu tapo V.Putvinskio idėja – ginklu padėti Lietuvos kariuomenei visoje šalies teritorijoje. Įkurtoji Šaulių sąjunga kovinį krikštą gavo Kaune, kai likvidavo slaptą lenkų karinę organizaciją POW, siekusią surengti karinį perversmą Lietuvoje. Šauliai pasižymėjo ir nepriklausomybės kovose, ypač  organizuojant ir laimint sukilimą Klaipėdoje, prijungiant šį kraštą prie Lietuvos. Prasidėjus nacistinei ir sovietinei okupacijoms, šauliai tapo vienu iš pagrindinių rezistencijos ramsčių.

Lietuvai lemtingais 1991 m. šauliai jau buvo organizuota struktūra – aktyviai dalyvavo saugant Aukščiausiąją Tarybą, kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas žuvo šauliai – jauniausias Televizijos bokšto gynėjas Ignas Šimulionis (17 metų), Darius Gerbutavičius ir pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis Gintaras Žagunis. Šauliai talkino ir išvedant okupacinę kariuomenę.

Po kruvinų įvykių Ukrainoje LŠS narių skaičius smarkiai ūgtelėjo ir tebeauga. Ateina ir vaikai, ir suaugusieji. Dažnas jų sako: "Norim išmokti ginti tėvynę." Ir kuo daugiau tokių patriotiškai nusiteikusių žmonių bus Lietuvoje, tuo didesnę pagalbą prireikus galėsime suteikti ne tik Lietuvos kariuomenei, sąjungininkams, bet ir patiems Lietuvos žmonės.

Šiuo metu LŠS gretose yra apie 11 tūkst. šaulių. Tad iki 50 tūkst., o juolab iki prieškario skaičiaus, dar toloka, bet pamažu judama ta kryptimi.

– Kas ir kaip gali tapti šauliu? Kokie pagrindiniai LŠS tikslai?

V.Ž.: Paprasčiausias būdas tai sužinoti – užsukti į artimiausią LŠS padalinį arba į tinklalapius tapksauliu.lt, sauliusajunga.lt. Reikės užpildyti reikalingus dokumentus, susipažinti su organizacijos veikla ir duoti priesaiką. LŠS nariu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis nuo 11 metų amžiaus. Beje, 11–18 metų amžiaus asmenys vadinami jaunaisiais šauliais, o nuo 18 metų – šauliais.

Lietuvoje veikia dešimt šaulių rinktinių, veikiančių teritoriniu principu. Joms priklauso daugiau nei 100 kuopų. Kauno apskrityje veikiančiai Vytauto Didžiojo 2-ajai šaulių rinktinei priklauso dvylika kuopų su daugiau kaip 700 šaulių.  Vienos aktyviausių kuopų veikia Aleksote.

Mūsų sukarintos visuomeninės organizacijos pagrindinis tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, rengiant aktyviojo mobilizacinio rezervo karius, nuolat palaikant šaulių karinę parengtį, ugdant jų kompetencijas, kurias būtų galima pritaikyti iškilus grėsmei tėvynei.

– Dalis davusių priesaiką šaulių rengiami ginklu ginti tėvynę. Kaip tai vyksta?

D.V.:  LŠS – tai į Lietuvos gynybinę sistemą integruota sukarinta organizacija. Buvo mėginta, nors ir nesėkmingai, panaikinti LŠS kovinius būrius, sąvoką "pilietinis pasipriešinimas" ir įstatymiškai apibrėžtą sąvoką "ginkluota gynyba" pakeisti į "gynyba", kas būtų sumenkinę LŠS karinį pobūdį ir pilietinės savigynos galimybes. Tik aktyviai pasipriešinus patiems šauliams, šis įstatymas nebuvo priimtas.

LŠS santykiai su kariuomene labai suaktyvėjo po agresijos Ukrainoje. Štai ir dabar LŠS vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna kartu su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku gen. mjr. Vitalijumi Vaikšnoru aptarė šaulių kovinių būrių formavimą, aprūpinimą ir integravimą į Lietuvos kariuomenę, tų būrių galimybes paremti karo komendantus bei valstybines ir savivaldos institucijas esant krizinėms ar karo situacijoms.

Šiuo metu Kauno apskrityje turime tik du kovinių šaulių būrius, tačiau kiekvieną dieną jų gretos didėja. Metų pabaigoje tikimės turėti jau kuopą kovinių šaulių, atitinkančių tokiems šauliams keliamus reikalavimus.

Koviniai šauliai pagrindinį dėmesį skiria kariniam pasirengimui. Iš pradžių šauliai mokosi individualios kario veiklos, o vėliau – veikti komandoje. Šauliai naudojasi Lietuvos jėgos struktūrų infrastruktūra. Priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, šauliai įgijo teisę įsigyti asmeniškai ginklą šaulio tarnybai.

Kai Lietuvos kariuomenė perdavė šauliams dalies savo objektų apsaugą, ji buvo patikėta būtent karinio parengimo mokymus baigusiems ir leidimą nešioti ginklą įgijusiems šauliams. Beje, tokių objektų apsauga – tai ir papildomos LŠS pajamos. Kovinį parengimą gavę šaulių būriai agresijos prieš Lietuvą atveju galėtų atlikti ir žvalgybinės informacijos rinkimo, atoveiksmio priešiškai propagandai funkcijas, daugiau apsaugoti karinių objektų, padėti prižiūrėti viešąją tvarką, saugoti belaisvius. Dalis šaulių, tarkim, snaiperiai su tokios paskirties ginklais galėtų įsilieti ir į kariuomenę. Taigi, LŠS ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas po įvykių Ukrainoje tapo glaudesnis, efektyvesnis.

– LŠS rengia šaulius ir neginkluotai krašto gynybai?

D.V.: Įvairių profesijų šauliai – potencialūs ne tik ginkluoto, bet ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Pastarieji vakarais renkasi į pilietinio ugdymo užsiėmimus, kuriuose išmoksta atskirti informacijos sraute tiesą nuo melo, mokosi atoveikio dezinformacijai priemonių. Na, pavyzdžiui, kaip galima susivienijus interneto erdvėje veikti prieš "trolius". Tokia pilietinė šalies gynyba itin naudinga hibridiniame kare. Šauliai išmoksta, kaip išlikti gyvam esant kariniams veiksmams, kaip padėti aplinkiniams, kaip elgtis nelaisvėje, atsidūrus nežinomoje vietovėje ir pan.

Pažymėtina, kad neribojame stojančiųjų į šaulių gretas amžiaus. Mūsų gretose yra ir 70 metų perkopusių šaulių. Juk ir tokio amžiaus žmonės mums gali būti labai naudingi pavojaus tėvynei atveju. Na, pavyzdžiui, žvali močiutė šaulė geba atskirti, kokios karinės mašinos važiuoja pro jos namus, kiek jų važiuoja, kuria kryptimi ir pranešti tai štabui. Be to, įvairių profesijų šauliai gali realizuoti mūsų sąjungoje savo poreikius: sportuoti, groti ar dainuoti šaulių meniniuose kolektyvuose, tapti Garbės sargybos kuopos, atstovaujančios organizacijai įvairiose valstybinėse šventėse, miesto šventėse, iškilminguose renginiuose nariais ir kt.

– Visoje Lietuvoje veikia jaunųjų šaulių būreliai. Kokie vyksta užsiėmimai, ko juose išmoksta?

V.Ž.: Daugiausia būrelių yra mokyklose, kur dirba mokytojai šauliai. Tačiau į LŠS ateina pavieniai vaikai, kurie tampa vienos ar kitos grupės nariais. Jaunieji šauliai turi savus užsiėmimų grafikus, lankosi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Lietuvos kariuomenės padaliniuose, Karininkų ramovėje ir pan. Baigusieji keturių pakopų programą žino, kas yra kariuomenė, policija, moka šaudyti iš pneumatinio ginklo, išmoksta sveikos gyvensenos pagrindų, suteikti pirmąją ir kitokią medicininę pagalbą. Išlaikę gebėjimų egzaminą, gauna tai liudijantį sertifikatą ir atitinkamą antsiuvą ant uniformos.

Šiuo metu Kauno apskrityje veikia 36 jaunųjų šaulių būreliai, kurių nariais yra apie 1 200 jaunųjų šaulių. Aktyviausi yra Prienų, Raseinių, Jonavos rajonų jaunieji šauliai. Gaila, kad Kauno rajone tėra vos kelios jaunųjų šaulių grupės, Kauno mieste šia veikla yra susidomėję apie 200 moksleivių. Tai byloja apie mokytojų šaulių stoką mūsų mieste.

Mokydamiesi būsimieji šauliai vyksta į LŠS rengiamas savaitės trukmės stovyklas, kur dalyvauja pažintiniuose žygiuose, įgyja praktinių stovyklavimo palapinėse įgūdžių. Tokiose stovyklose pernai Lietuvos mastu dalyvavo per 5 000 moksleivių. Be to, jaunieji šauliai kasmet dalyvauja tarptautinėse pratybose, bendradarbiauja su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, talkina "Maisto banko" veikloje.

– Minėjote, kad jaunieji šauliai išmoksta suteikti pirmąją medicininę pagalbą. O suaugusieji?

V.Ž.: Neseniai sutarėme bendradarbiauti su Kauno miesto greitosios pagalbos stotimi. Jos specialistai padės mums įgyti būtinų pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių. Šiuo keliu pasukome neatsitiktinai, nes savo gretose turime ne vieną gydytoją profesionalą, pavyzdžiui, Antaną Vizgirdą. Todėl šauliai pirmosios pagalbos žinias papildo ir kita būtina informacija iš medicinos srities.

Beje, kalbant pirmosios medicininės pagalbos tema, negalima pamiršti mūsų gretose esančių teatro aktorių Henriko Savickio, Ramūno Šimukausko ir kitų jų kolegų. Jų iniciatyva mums pavyko surengti Kauno dramos nacionaliniame teatre akciją, kurios metu surinkome 1 700 eurų pirmosios medicininės pagalbos krepšiams ir įvairioms kitoms medicininėms priemonėms, pavyzdžiui, neštuvams, įsigyti. Beje, atsitikus nelaimei mieste, šauliai gelbėtojai jau galėtų padėti Greitosios medicinos pagalbos stočiai. Mūsų galimybės padėti bus efektyvesnės, kai šauliai, baigę specialius mokymus, taps paramedikais.

– Tačiau šauliai ne vien mokosi. Juk vienas pagrindinių šios organizacijos tikslų – ryšių su visuomene stiprinimas, jos patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymas.

V.Ž.: Ši nuostata vyravo nuo LŠS įsikūrimo. Štai 1923 m. įkurta pastatų priežiūros grupė reikalavo, kad šauliai savo veikimo rajonuose statytų Šaulių namus, kurie ilgainiui tapo tautos namais – juose vykdavo įvairių renginių, veikė daugybė visuomenėje populiarių būrelių. Iki šių dienų tokie namai išlikę, pavyzdžiui, Veiveriuose, Prienuose. Deja, šiandien tokių namų šauliai pasistatyti negali – trūksta tam lėšų. O gal ir iniciatyvos. Tačiau mes stengiamės įvairiomis priemonėmis propaguoti karinį valstybės gynimą, dalyvauti ne tik kariniame, bet fiziniame, kultūriniame tautos lavinime. Per įvairias šventes Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje LŠS štabo Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrio šauliai kelia ir nuleidžia Vyčio Kryžiaus vėliavą. Šauliai globoja ne vieną istorinę vietą, rengia įvairių sukakčių minėjimus.

– Tarpukario Lietuvoje LŠS nariais buvo Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, J.Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas, ne vienas Vyriausybės narys – tai stiprino LŠS įvaizdį visuomenėje. Kaip yra dabar?

V.Ž.: Ir dabar mūsų Kauno apskrities rinktinei priklauso  nemaža žinomų kauniečiams asmenybių: Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, kauniečių į Seimą deleguota socialinių mokslų daktarė Gintarė Skaistė, jau minėti dramos teatrų aktoriai, Kauno muzikinio teatro solistas Juozas Janušaitis, VDU Muzikos akademijos dėstytoja Regina Kabalinienė, prof. Arimantas Dumčius, Prienų savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Savickis. Žinoma, norėtųsi daugiau tokių narių.

Pabaigoje norėtųsi pasidžiaugti žinia, kad mūsų sąjungos atstovas Miunchene jau baigia parengti Šaulių sąjungos visuomeninio padalinio – 20-ies šaulių kuopelės Vokietijoje registracijos dokumentus. Tai plk. ltn. G.Koryznos siekio įgyvendinimo pradžia. Tikimės, kad dar vienas LŠS šaulių padalinys bus įkurtas ir Norvegijoje. Džiaugiamės šiais naujais lietuvių pilietiškumo ir patriotizmo židiniais Europoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ricardas Caras

Ricardas Caras portretas
Jiems reiketu obuolius grybus dziovint o ne sauliais buti trumpiau KARNAVALAS

jeje

jeje portretas
na ir ko čia niršti? Nesusireikšminkit. Tiesiog juokingai atrodo tie diedukai ale "kariūnai". Čia panašiai kaip Rusijoje kazokai, iš kurių patys rusai juokiasi.

Saulius

Saulius portretas
Oi kaip smagu skaityti komentarus, matant, kaip niršta koloradiniai čiulpikai: supranta, kad Krymo ir Daunbaso fyntai čia nesuveiks.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių