Trakuose vėl karaliauja viduramžiai

Trakų salos pilyje žvanga riterių ginklai, aidi viduramžiška muzika, o amatininkai demonstruoja nagingumą. Šiandien ir rytoj istoriniame Trakų muziejuje jau devintą kartą vyksta Senųjų amatų dienos.

Viduramžiškos pramogos jau nuo renginio pradžios pritraukė gausų lankytojų būrį. Jie, ypač mažieji, ne tik stebi meistrų darbą, bet ir patys noriai išbando vieną ar kitą senovinį įnagį. Pasirinkimas nemažas – į šventę suvažiavo beveik šimtas amato meistrų ir kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš valstybių kaimynių.

Štai juvelyras iš Estijos sako, kad į Lietuvą atvyko pirmą kartą, tačiau tikisi, kad ne paskutinį. Amatininkas į šventę atsivežė savo gamintus mažyčius žalvario lydinio šachmatus.
„Juos gaminu pagal Estijoje rastus viduramžiais gamintus šachmatus. Tačiau jų rinkiniai nepilni, trūksta kai kurių figūrėlių. Tad tenka pasitelkti ir savo fantaziją. Pavyzdžiui, žirgo figūra įsikandusi savo skydą“, - šypsojosi estas.

Turbūt labiausiai žmones traukia įsiamžinti prie budelio bei apžiūrėti riterių šarvus. Tarp lankytojų gausu ne tik lietuvių, bet turistų iš svečių šalių.

„Trakų istorijos muziejus vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo organizuoti gyvosios istorijos renginius. Susiklostė tradicija kviesti amatininkus ir iš šalių kaimynių. Šiais metais į renginį suvažiavo beveik šimtas dalyvių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos“, – pasakojo Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.

Senųjų amatų entuziastai demonstruoja, kaip mūsų protėviai gamino papuošalus ir peilius, kalė monetas, siuvo drabužius, augaliniais dažais dažė siūlus, pynė iš jų pinikus, drožė medžio rakandus, vėlė vilną, mezgė tinklus, rišo varžas bei bučius. Visą savaitgalį pilies kieme vyks kalvystės, kubildarystės, vitražo bei liepų žievės dirbinių gamybos, gotikinės keramikos lipdymo ant stovylo ir žiedimo pristatymai.

Renginio lankytojai gali apžiūrėti ir gotikos bei Renesanso keramikos ekspoziciją, ją pristato Vilniaus puodžių cechas. Be įvairios paskirties indų, galima pamatyti ir koklių kolekciją, kurių daug rasta ir per kasinėjimus Trakuose. Amatininkai pristato ir gotikinę raugo keramiką, kurios gamybą eksperimentiniu būdu Trakuose jie atkūrė dar 1999-aisiais.

„Kokliai buvo dengiami glazūra. Renesansinės polichrominės glazūros receptūras, remdamiesi senųjų pavyzdžių cheminių tyrimų medžiaga ir XVI a. technologiniais aprašais, pirmieji (ir kol kas vieninteliai) Lietuvoje sėkmingai atkūrė Vilniaus puodžių cecho meistrai“, – teigė cecho meistrė Elena Aleksejeva.

Viduramžių gyvenimo inscenizacijas, riterių kovas bei dvaro šokius istorinėje Lietuvos sostinėje rodo „Kauno karo istorijos klubas“, „LDK Varčiai“, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ bei senovinių šokių ir kultūros klubas „Mysteria mundi“. Du skirtingus pasirodymus renginiui paruošė pirmą kartą renginyje dalyvaujanti Latvijos Bauskės pilies istorinio šokio grupė „Dvor“. Žiūrovus linksmins ir viduramžių muzikos kolektyvų – kauniečių „Hansanova“ bei baltarusių „Cornucopia“ – pasirodymai.

Senųjų amatų dienos Trakuose organizuojamos neatsitiktinai. Viduramžiais amatininkai jungėsi į cechus ir gildijas, o 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose pirmąją privilegiją ir cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu, Vilniaus auksakaliams patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Tai buvo pirmas Lietuvos teritorijoje amatininkų cechas. Vėliau į cechus jungėsi ir kitų amatų meistrai. Pagrindinis amatininkų jungimosi į cechus tikslas buvo monopolizuoti prekybą ir užtikrinti dirbinių kokybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių