- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iniciatyva parengti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą – sveikintina, tačiau projektas yra tobulintinas, nes pranešėjų apsauga neturėtų būti patikėta vienintelei institucijai – prokuratūrai, sako „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.
„Džiugu matyti, kad politikai galų gale skyrė dėmesio pranešėjų apsaugos klausimams, gerai, kad atsirado įstatymo projektas, bet dabartinį įstatymo projektą dar reikia tobulinti. Jei Seimas priims įstatymą, kaip jis surašytas, tai bus blogas įstatymas. Dabar yra didelė tikimybė, kad daug ką spręstų viena galinga institucija, prokuratūra. Tai nėra pats tvariausias veikimas, mano akimis“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Anot TILS vadovo, kuris buvo vienas iš 17 Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą rengusios darbo grupės narių, dabartinis projektas nepakankamai skatina vadovus sudaryti sąlygas, kad žmones jau pačioje įstaigoje galėtų konfidencialiai pranešti apie pastebėtas negeroves.
„Dabar įstatymas neskatina pakankamai įstaigų vadovų imtis veiksmų savo įstaigoj ir padaryti taip, kad žmonės žinotų, jog gali pranešti saugiai, kad organizacijos vadovybė skatina atvirą bendravimą ir yra pasiruošusi įsiklausyti į bet kokį nuogąstavimą“, – sakė S.Muravjovas.
„Įstatymas tai pat skatina klijuoti etiketes, nes dabar viena institucija spręs, ar esate pranešėjas ar ne. Pasaulinė praktika yra šiek tiek kitokia, jei praneši, praneši tikėdamas, kad nori padaryti gerai, ieškai būdų praneši apie viešo intereso pažeidimą arba paprasčiausiai pranešti apie kokį nors piktnaudžiavimą, iš principo jau esi pranešėjas. Labai svarbu padaryti taip, kad žmonės, kurie praneša apie labai svarbų dalyką, netaptų procedūrų ir biurokratizmo įkaitiais, nes aišku, kad tai nepaskatins žmonių pranešti“, – kalbėjo TILS vadovas.
Klausiamas, kaip siūlytų tobulinti projektą, S.Muravjovas sakė, jog dabartinis dokumentas – startinė pozicija, ir dėl konkrečių formuluočių diskutuojama ir tariamasi bus rudenį Seime, pradėjus svarstymą.
„Reikia padaryti šiek tiek tvariau, kad neatsirastų Lietuvoje viena įstaiga ir žmonių akyse būtų atsakinga už pranešėjų apsaugą. Pranešėjų apsauga prasideda nuo kiekvienos organizacijos, nuo kiekvieno vadovo, administracijos, kuri aiškiai turėtų transliuoti žinią, kad žmonės, pamatę, kad kažkas yra negerai, būtų skatinami ateiti, papasakoti, būtų galima tai padaryti konfidencialiai“, – savo pastebėjimus išsakė TILS vadovas.
Seime įregistruotas darbo grupės parengtas projektas numato, kad visų pirma turėtų būti kiek įmanoma užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumas.
Tapatybę identifikuoti leidžiantys pranešėjo duomenys galėtų būti pateikti tik tam asmeniui ar institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą, būtų nustatoma, kad informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Taip pat pateikus informaciją apie pažeidimą nuo to momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.
Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą.
Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Darbo grupėje dalyvavo parlamentarai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą1
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug4
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...