Televizijai Lietuvoje – 60 metų: kaip ji atrodė pradžioje?

Pavėlavusi daugiau kaip 20 metų, aplenkta visų kaimyninių valstybių – Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Švedijos – lietuviškoji televizija pirmąją oficialią transliaciją pradėjo 1957-ųjų balandžio 30 dieną, 19:45 val. 32 nespalvoti televizoriai Lietuvoje tą vakarą parodė kino apybraižą „Tėviškėje“ ir vaidybinį filmą „Prologas“.

Po Antrojo pasaulinio karo 1946 m. dirbti Lietuvos radijuje pradėjęs inžinierius Zenonas Bilevičius pasakoja, kad dar 1954 m. pradėta svarstyti, kur Vilniuje įkurti pirmąją televizijos stotį.

„1954 m. vasarą pirmininkas išsikvietė ir sako: žinai, kad kuria televiziją, reikia galvoti, kur statysime rūmus. Sako, kad siūlo Gedimino prospektą, ten, kur dabar Žemės ūkio ministerija, būtų gražu ir ant Tauro kalno pastatyti. Man sako: tu išsiaiškink su ryšininkais, kaip tai galima padaryti...Nuėjau, o man sako: ne, jokiu būdu, Maskva jums neduos tokio leidimo“, – prisimena Z. Bilevičius.

Galiausiai nuspręsta, kad tinkamiausia vieta televizijai – Simono Konarskio gatvėje, kur tuo metu buvo baigiamas statyti kurčiųjų internatas.

Televizijos pastato statybas dalis aplinkinių gyventojų stebėjo tiesiog per savo namų langus. Žmonės iki šiol prisimena, kur dabartinio pastato vietoje stovėjo jų namai. Šalia, Vingio parko pakraštyje, vietiniai ganydavo karves.

1947 m. pavasarį statybos baigtos, įrengtas siųstuvas, mažytė studija, kieme sumontuotas 180 m. aukščio metalinis bokštas su 12 m. antena. Pasak buvusio vyriausiojo Lietuvos radijo ir televizijos inžinieriaus Henriko Juškevičiaus, tuo metu tai buvo galingiausias televizijos siųstuvas visoje Sovietų Sąjungoje. Žurnalistai po kurio laiko šį bokštą dėl vakarais ryškiai šviečiančių raudonų lempučių juokais praminė „gerai suredaguota eglute“.