Telefono pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?

  • Teksto dydis:

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą.

Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste”.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ http://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių