Teismų reforma visų bėdų neišsprendė

Praėjus keturiems mėnesiams nuo teismų reformos pradžios teisėjai sako jau matantys teigiamų pokyčių, tačiau pertvarka įnešė ir nemažai painiavos. Pavyzdžiui, informacinė teismų sistema vis dar nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Pradžia jau padaryta

Kai kurie apylinkių teismai pradėti jungti nuo šių metų sausio. Tada į vieną susijungė keturi Vilniaus miesto apylinkės teismai, taip pat sujungti Kaune ir Šiauliuose veikiantys miesto ir rajono apylinkių teismai. Iki 2015 m. reforma turėtų būti baigta – tuomet Lietuvoje vietoj 49 apylinkių teismų atsiras 12.

Nuo pat pradžių kaip pagrindinį teigiamą reformos aspektą Teisėjų taryba įvardijo supaprastintą kreipimosi į teismus procedūrą – po pertvarkos dokumentai priimami bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo padalinyje.

Taip pat reforma esą turėtų suvienodinti teisėjų darbo krūvį, nes jų įgaliojimai veiktų visoje teismo veiklos teritorijoje, tad reikalui esant teisėjai galėtų persikelti į kitus teismo padalinius. Pavyzdžiui, iki reformos Vilniaus miesto 4-ajame apylinkės teisme dirbęs teisėjas per metus vidutiniškai išnagrinėdavo 700 bylų, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjui tekdavo 500 bylų. Akcentuojama, kad įgyvendinus reformą ne tik bus panaikintas šis skirtumas, bet ir pagreitės bylų nagrinėjimas.

Paprasčiau besikreipiantiems

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Loretos Braždienės teigimu, praėjus keturiems mėnesiams nuo teismų sujungimo, rezultatai jau matyti. Esą svarbiausia – kad žmonės nebesiuntinėjami į keturis atskirus teismus.

„Rezultatai tikrai matomi. Iki sujungimo viename pastate buvo trys teismai ir žmonės kreipdamiesi į teismą neretai suklysdavo. Tada ieškinius atsisakoma nagrinėti, jie traktuojami kaip netinkami. Taigi tokios situacijos išvengta, aišku, išvengiama ir žmonių nepasitenkinimo“, – sakė L. Braždienė.

Po pertvarkos, pirmininkės teigimu, teisėjams atsirado galimybė specializuotis ir gilintis į tam tikros specializacijos bylas. Vilniaus miesto apylinkės teisme tokių specializacijų yra 12. Taip pat teisme sumažėjo postų – pavyzdžiui, anksčiau visuose keturiuose Vilniaus teismuose būdavo po pirmininką, dabar pirmininko vieta tėra viena. Tačiau darbo vietų esą neišsaugojo tik itin maža dalis žmonių.

„Atleista labai nedaug žmonių, o ir pačios reorganizacijos tikslas nebuvo atleisti žmones iš darbo. Noriu pabrėžti, kad teisme dirba 450 žmonių, o buvo atleisti 8. Visiems kitiems pasiūlytos kitos vietos. Pavyzdžiui, 4 teismai turėjo 4 vairuotojus, tad atitinkamai vairuotojai buvo atleisti. Bet dažniausiai, nelikus tų vietų, buvo pasiūlytos kitos“, – aiškino L. Braždienė.

Nesklandumai ir mažos algos

L. Braždienė tikino, kad reforma turi vienareikšmiškai daugiau pranašumų nei trūkumų. Tačiau šių irgi yra, teisėjų ir teismo darbuotojų nervus ypač tampo techniniai nesklandumai.

„Esminis dalykas yra teismų informacinės sistemos LITEKO, kuri skirsto bylas, nepasirengimas dirbti su tokio dydžio teismu. Sistema “nesupranta„, serveriai yra per silpni dirbti su tokiu skaičiumi bylų. Per dieną gauname 600 bylų, dirba 108 teisėjai, tai didžiuliai techniniai trūkumai. Aišku, jie menksta, bet tos problemos išlieka“, – sakė teismo pirmininkė.

Taip pat šiemet, pasak L. Braždienės, pradėtas justi procesas, kurio esą nebuvo galima prognozuoti, – padidėjo darbuotojų kaita. Tai esą lėmė neaiškumas dėl pertvarkos, didelis darbo krūvis ir nedidelės algos – pagal darbo sutartis dirbančių specialistų ikimokestiniai atlyginimai per mėnesį nesiekia 1,5 tūkst. litų.

L. Braždienė neslepia, kad apskritai darbuotojai reformą priėmė gan priešiškai ir neigiama nuostata tebėra iki šiol.

„Turbūt su lietuvių natūra tai galima susieti – reakcija į bet kokius pertvarkymus yra neigiama, nors objektyvių priežasčių tam nėra ir niekas jų neįvardija. Tokia neaiški situacija įneša tam tikrų neigiamų pamąstymų. Galbūt prisidėjo ir tos techninės bėdos. Gal jums atrodo, kad tai nelabai reikšminga, tačiau bet kuriam teismo darbuotojui kompiuteris yra jo darbo įrankis, ir jeigu jis nedirba, tai didžiulis trikdis. Jei teisėjas negauna bylų tą dieną, jis žino, kad kitą dieną gaus jų dvigubai“, – svarstė L. Braždienė.

Rezultatus parodys ateitis

Teisėjos teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar reforma padės sumažinti darbo krūvį, nes šiemet padaugėjo pačių gaunamų bylų. Pernai per tris mėnesius gauta 9000 civilinių bylų, o šiemet per tą patį laikotarpį – 11 000. Tačiau L. Braždienė sakė neabejojanti, kad reforma bus sėkmingai įgyvendinta ir turės teigiamų padarinių. Pasak jos, panaši reforma 2006 m. įgyvendinta Estijoje ir ji vertinama kaip sėkminga.

„Svarbiausia, kad paprasčiau yra besikreipiantiems – žmogus gali pateikti dokumentus bet kuriame langelyje ir žino, kad pateks į teismą. Juk žmogui nesvarbu, kuris teismas tą bylą nagrinės. Dabar žmogui vienareikšmiškai paprasčiau“, – pridūrė L. Braždienė.

Panašios nuomonės laikosi ir Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė. Jos įsitikinimu, reforma Vilniaus mieste pasiteisino, tad teigiamų pokyčių turėtų atnešti ir tada, kai bus įgyvendinta valstybės mastu.

„Nė vieno teismo iš jo veikimo zonos nekeliam, jie ir liks tenai. Tik, kuriame nors teisme atsiradus daugiau bylų, paprasčiausiai teisėjas nuvažiuos iš Kretingos į Plungę ar panašiai. Nebūtinai žmonėms važinėti, teisėjas atvažiuos ir nebus problemos. Nereikės ir teisėjui sukti galvos, kaip didesnį bylų krūvį perkelti iš vieno teismo į kitą“, – sakė L. Garnelienė.

Jos teigimu, reforma pagelbės ir sprendžiant kitus aktualius teisėjų darbo tvarkos klausimus. „Jau anksčiau buvo pakeistas teismų įstatymas, kad būtų galima bent laikinai teisėją perkelti siekiant likviduoti tam tikras darbo krūvio problemas. Tarkim, teisėja moteris išėjo gimdymo atostogų – jau kaupiasi bylos. Dabar tokios problemos atkris, nes net nereikės spręsti klausimo dėl perkėlimo, bus vienas teismas“, – aiškino Teisėjų tarybos sekretorė.

Optimizmu netrykšta

Tačiau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius laikosi ne tokios optimistiškos nuomonės. Pasak jo, Vilniuje įvykęs teismų sujungimas buvo logiškas, tačiau ar reforma atneš rezultatų Lietuvos mastu, neaišku.

„Vilniuje viskas gerai, logiški sujungimai, čia buvo trys teismai po vienu stogu, tai aišku, kad galima padaryti vieną teismą. Tai normalus optimizavimas, net ne reforma. <...> Tačiau Lietuvos mastu, mano požiūriu, nieko mes čia nesutaupysim. Ir tikiuosi, jog tai bus padaryta tokiu būdu, kad teismų veikimas nenutols nuo žmogaus. Vienas iš svarbių teisminės sistemos dalykų – kad žmogui, besikreipiančiam į pirmos instancijos teismą, nereikėtų važiuoti per pusę Lietuvos iki to teismo. Vis dėlto rajono centre teisėjas turėtų būti, čia svarbus klausimas“, – sakė V. Nekrošius ir pridūrė, kad išsamiau reformą bus galima komentuoti gerokai vėliau, jai įsibėgėjus.



Komentarai 7 Rašyti komentarą

Valytoja

Valytoja portretas
p. Prezidente, kada išvalysi teismus nuo birmantienių, abramovičių, birštonų ir kito sovietinio brudo? Kada jie visi sulauks peratestavimo? Ateik pas mane, paskolinsiu metalinę šluotą!

cis lietuva

cis lietuva portretas
Kol vadovaus pulynis nieko gero nebus

qwer

qwer portretas
zinom mes tas reformas persistumdys kedem ir tiek tu reformu.kas tau isgamos atsisakys kysiu?niekas nesikeis garantuoju.

T

T portretas
Reikia ne kėdes perstatinėt o tikrą desovietizavimą padaryt.
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių