Teismas tirs E. Žiobienės prašymą dėl stojimo į aukštąsias tvarkos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymą ištirti, ar teisėtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos.

Kontrolieriaus įstaiga prašo ištirti, ar švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas ir juo patvirtintas Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos aprašas neprieštarauja įstatymams bei vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat prašė teismo laikinai stabdyti šio įsakymo galiojimą, bet LVAT pranešė šio prašymo netenkinęs.LVAT nutartyje konstatavo, kad teismui pripažinus ginčijamą norminį administracinį aktą neteisėtu, nebūtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymo sustabdyti ginčijamo akto galiojimą netenkino.

Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai, Lietuvos moksleivių parlamentui, Lietuvos moksleivių sąjungai, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai pasiūlyti iki lapkričio 1 dienos pateikti LVAT savo nuomonę dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos prašymo.

Ministras G. Steponavičius stojimo tvarką 2014 metams patvirtino rugpjūčio pabaigoje. Pagal ją, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.

Dviejų dalykų bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus. Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.Dar viena po dviejų metų numatoma įvesti naujovė - ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

E. Žiobienės nuomone, naujovės nebuvo tinkamai išdiskutuotos visuomenėje, sprendimai priimti skubotai, neatsižvelgiant ir neįvertinant, jog tokiu būdu gali būti pažeistas ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir vaiko interesų prioritetiškumo principas.

Kontrolierė siūlė ministrui naująją tvarką pradėti taikyti nuo 2015 metų, tačiau teigia gavusi atsakymą, jog tvarkos atidėti vėlesniam laikui nėra pagrindo.


Šiame straipsnyje: Edita Žiobienėšvietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl mes tampame teisininkų tauta? _Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota. Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito. Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų. Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų. Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės. Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės. Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._ Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje. 1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.

klausimas

klausimas portretas
nuo kada vaikai stoja i aukstasias mokyklas? P.S. vaikas- asmuo iki 18 metu. Abiturientai LT jau yra 19-kos metu:)))) Gal jau Ziobienes kitos pareigos?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių