Teisėjai ragina kelti jiems algas: per maži atlyginimai kelia grėsmę nepriklausomumui

Teismų asociacijos valdyba antradienį išplatintame kreipimesi nurodė, jog kai kurių teisėjų algos net nepasiekė iki 2008-ųjų krizės buvusio lygio.

Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.

„Tai ardo teisinės valstybės pamatus, kuriems atstatyti gali prireikti daug laiko. Šiandien vykdomose atrankose į laisvas apylinkių teismų teisėjų pareigas neretai dalyvauja minimalus kandidatų skaičius, jose beveik nebepasirodo kandidatai ne iš teismų sistemos (teisėjų padėjėjų tarpo), atrankos neįvyksta dėl tinkamų kandidatų stygiaus“, – teigiama asociacijos pranešime.

Pažymima, kad nuo 2008 metų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui padidėjo beveik dukart, daugiau nei du su puse karto augo ir vidutinis darbo užmokestis, per dešimtmetį ne kartą didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, jiems skiriamos lėšos taip pat išaugo dukart.

„Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 metų ekonominės krizės buvusio lygio“, – teigia Teisėjų asociacijos valdyba.

Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT) siekia 2611 eurų, jei šis turi trisdešimties metų ar ilgesnį darbo stažą.

Deja, tuo pat metu teisėjų atlyginimai vidutiniškai augo žymiai lėčiau, o didelės dalies teismų teisėjų faktinis (po mokesčių) atlyginimas iki šiol net nepasiekė iki 2008 metų ekonominės krizės buvusio lygio.

Anot teisėjų atstovų, esama situacijų, kai teismo kanclerio atlyginimas yra didesnis nei to teismo teisėjų, kai kurie teisėjai uždirba mažiau nei prokurorai ar kriminalinės žvalgybos pareigūnai.

Kitur sprendė ir konstituciniai teismai

Pažymima, kad pagal teismų sistemai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje (ES) skaičiuojant vienam gyventojui Lietuva yra antra nuo galo.

Pasak pranešimo, susiklosčiusi situacija kelia grėsmę ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, susijusiems su veiksmingos teisminės gynybos principo užtikrinimu.

Kaip pavyzdys pateikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla dėl laikino Portugalijos Aukščiausiojo teismo teisėjų atlyginimų sumažinimo – teismas konstatavo, jog sprendimas neprieštarauja ES teisei, nes buvo taikomas siekiant sumažinti biudžeto deficitą, apėmė ne tik teisėjus ir buvo taikomas  tik laikinai – dvejus metus.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje. Tokia situacija negali būti toleruojama.

Lietuvos teisėjų atstovai svarsto, ar Lietuvos atvejis, kai atlyginimų sumažinimas tęsėsi ir po krizės, leidžia kalbėti apie teismų nepriklausomumą bei veiksmingos teisminės gynybos principų užtikrinimą.

„Kyla klausimas, ar pirmiau nurodytus kriterijus atitinka pastarojo dešimtmečio Lietuvos teisėjų atlyginimų dinamika, vertinama tiek bendrame valstybės ekonominio finansinio vystymosi, tiek ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų dinamikos kontekste“, – sakoma pranešime.

Atkreipiamas dėmesys, kad ir šalies vadovas Gitanas Nausėda pernai gruodį yra pažymėjęs, jog teisėjų atlyginimai dažnai neatitinka jiems keliamų kvalifikacijos reikalavimų, o tai „kenkia profesijos prestižui, kenkia teisėjų gretų atsinaujinimui ir grasina teismų ateičiai“.

„Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba reiškia apmaudą dėl susiklosčiusios kritinės teisėjų atlyginimų situacijos Lietuvoje. Tokia situacija negali būti toleruojama“, – teigiama jame.

Teisėjai pažymi, kad kai kurių kaimyninių Lietuvos valstybių konstitucinams teismams jau yra tekę spręsti klausimus dėl teisėjų atlyginimų, tačiau, anot jų, tikima, kad situaciją galima išspręsti „politinio proceso, t. y. įstatymų leidybos, būdu“.

Jie atkreipia dėmesį, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavasarį sudaryta darbo grupė yra parengusi įstatymų projektus, reguliuojančius aukščiausių Lietuvos viešojo sektoriaus pareigūnų, įskaitant teisėjus, atlyginimų klausimą.

Atlyginimai nekeisti nuo 2008-ųjų

Teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas taikant koeficientą nuo vadinamojo bazinio pareiginės algos dydžio (šiuo metu – 181 euras), jis priklauso ir nuo teisėjo darbo stažo.

Nacionalinės teismų administracijos teigimu, nuo 2008-ųjų priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą ir nustačius teisėjų algų koeficientus, jie, išskyrus apylinkių teismų teisėjus, nebuvo keisti iki šiol.

Pernai rugpjūtį pakeitus minėtą teisės aktą į Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą, teisėjai įgijo galimybę gauti priemoką už padidėjusį darbo krūvį. Tačiau, pasak teismų administracijos, tam papildomas finansavimas buvo skirtas tik keliems teismams, nagrinėjantiems su ekstremaliąja situacija susijusias migrantų bylas.

Tuo metu maksimalus priedas už darbo stažą gali siekti 30 proc. teisėjo atlyginimo, jei šis tarnyboje yra išdirbęs 30 metų.

Pažymima, kad bazinis dydis, nepaisant 2021 metais pritaikyto jo indeksavimo, dar nepasiekė 2008-ųjų lygmens.

„Tai, galima sakyti, kad teisėjų atlyginimai (išskyrus apylinkių) ne tik nedidėjo, bet nepasiekė 2008 metų lygio, tuo tarpu kitų institucijų atlyginimus reguliuojantys įstatymai buvo per tą laikotarpį didinti ir ne vieną kartą“, – pabrėžia Nacionalinė teismų administracija.

Pokyčius žada rudenį

Vidaus reikalų ministerija (VRM) BNS informavo, kad šiuo metu Valstybės tarnybos ir jį lydinčių įstatymų projektai, numatantys ir teisėjų atlyginimų didinimą, baigiami derinti, tikimasi, kad Seimą jie pasieks rudenį ir jam pritarus įsigaliotų nuo kitų metų.

Pasak VRM, pataisomis siekiama pertvarkyti valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemas, pareiginės algos bazę susiejant su mėnesiniu atlyginimu iki mokesčių. Bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus.

Pasak ministerijos, nuo 2008-ųjų iš esmės nekoreguoti teisėjų atlyginimai yra „vienas iš prioritetų“, o po pakeitimų teisėjų darbo užmokestis būtų nuo nuo 5488 eurų (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko).

Pakeitimais taip pat siūloma Konstitucinio Teismo pirmininko darbo užmokestį suvienodinti su Vyriausybės ir Seimo vadovų, tačiau atsisakyti priedų už tarnybos stažą, darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, už padidėjusį darbo krūvį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestis turėtų būti 10 proc. mažesnis, nei Konstitucinio Teismo pirmininko (šiuo metu – 50 proc.). Dešimtadaliu mažesni nei teismų pirmininkų atlyginimai būtų nustatomi ir jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams.