Tautinių mažumų integracija: kas slypi už stereotipų

Apie tai, kas padėtų sėkmingai įveikti tautinių mažumų, ypač lenkų, integracijos iššūkius bei kaip ir kodėl reikėtų iš naujo pažvelgti į užmarštin grimztantį romų genocido atminties klausimą, diskusijoje „Konkurso pamokos. Tautinių mažumų integracija – pažinti ir pripažinti“, kurią organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kalbėjosi istorikai, ekspertai bei tautinių bendrijų atstovai.

Naujos tradicijos pradžia

Diskusijos dalyvius susėsti prie vienos stalo pokalbiui visuomenei jautria tema paskatino TMD rengtas konkursas, kurio dalyviai – Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai, – savo baigiamuosiuose mokslo darbuose nagrinėjo tautinėms mažumoms itin aktualias temas ir pateikė svarbių įžvalgų.

„Esu labai dėkinga konkurso dalyviams, baigiamųjų darbų autoriams, bei žmonėms, kurie šiuos darbus skaitė; tiems, kurie sutiko ateiti ir pasikalbėti. Ieškome bendravimo formų, kurios būtų patrauklios ir įdomios ne tik valstybės institucijoms ir tautinėms bendrijoms, bet ir mokslo pasauliui“, – kalbėjo TMD direktorė dr. Vida Montvydaitė. Įstaigos vadovė tikisi, kad šių metų konkursas pažymėjo naujos tradicijos pradžią. Ji džiaugėsi, kad TMD iniciatyva sulaukė didelio jaunųjų tyrėjų susidomėjimo: konkursui pateikta 14 bakalauro baigiamųjų darbų, keturi magistro darbai ir dvi daktaro disertacijos. Darbai parengti lenkų, anglų, vokiečių bei lietuvių kalbomis.

„Dažnai tenka išgirsti, kad akademinė bendruomenė darbuojasi savo srityje, atsakingos valstybės institucijos taip pat dirba savo darbus, bet pasigendama aktyvaus bendradarbiavimo. Sieksime šią spragą užpildyti ir suartinti specialistus, dirbančius tautinių mažumų integracijos srityje, – kalbėjo TMD vadovė, pažymėdama, kad jaunųjų tyrėjų darbus ketinama publikuoti mokslo leidinyje.

Romų genocidas: kodėl nevalia pamiršti?

1–ojoje nominacijos grupėje už apgintą baigiamąjį bakalauro studijų darbą konkurso premija skirta Aurėjai Jutelytei, kurios darbo tema – „Lietuvos romų genocido atmintis kaip atminties kūrėjų veikimo laukas“ (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, darbo grupės vadovė dr. Dovilė Budrytė).

Komentuodama darbo autorės pateiktas įžvalgas, kad Lietuvoje egzistuoja tam tikras vakuumas, kuris supa romų tautos istoriją ir patys romai apie jį kalba nedaug, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič sakė: „Romai nekalba apie genocidą, nes yra daug kitų dalykų, kuriuos turi spręsti šiandien – tai išgyvenimo klausimai. Neigiama nuostata romų atžvilgiu nekinta – nenorima jų kaimynystėje, darbe, nenorima jiems nuomoti būsto, dirbti su jais. Tai rodo pačios visuomenės stereotipinį matymą bei valstybės institucijų neįsitraukimą keliant jų problemą.“

Alekso Jauniaus nuotr.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad romų įvaizdis šalies žiniasklaidoje yra labai neigiamas ir dėl to dalį atsakomybės turi prisiimti pati visuomenė. „Reikia galvoti ne ką romai turi daryti, bet ką mes, kaip daugumos visuomenė, galime daryti“, – sakė ji.

Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, istorikas prof. Arvydas Nikžentaitis pabrėžė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, romų genocido klausimas viešajame diskurse imtas kelti ne taip jau seniai.

„Didžiausia diskusija apie romų genocidą kilo XXI amžiuje, Berlyne pastačius paminklą holokausto aukoms, – teigė jis ir pridūrė, kad šių dienų visuomenėje romų tragedijos atminimas nemenkina kitų tautų holokausto atminties. Pasak prof. A. Nikžentaičio, kalbėjimas apie svetimas tragedijas plečia tautos suvokimą ir yra vienas svarbiausių fundamentų tautinių mažumų integracijai ir įvairių tautų sugyvenimui.

Istoriko nuomonei pritarė ir Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas Hendryk Malevski: „Apie romų gyvenimą Europoje kalbama nepakankamai. Tautos genetinė atmintis yra stipri, jie tą žino, jaučia, bet ne visuomet tuo dalijamasi. Romai – tai taboras ir narkotikai... Ši tauta buvo stigmatizuota nuo viduramžių, tam tikras stigmatizavimas išliko ir mūsų galvose. Kai matysime ne tik tą vieną atspalvį, galėsime galvoti apie sėkmingesnę integraciją“, – teigė jis.