Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas pasigenda pilietinės visuomenės

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Sąjūdžio dalyvis Mahiras Gamzajevas sekmadienį kalbėdamas iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime sakė didžiausiu praradimu laikantis tai, kad Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo galutinai nesubrendo atvira pilietinė visuomenė.

„Mums pilnai nepavyksta išlaikyti lietuvių ir visų čia gyvenančių tautų bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jėgų visai Lietuvai. Taip, mes esame nepanašūs ir skirtingi: esame įvairiakalbiai, turintys savo papročius bei tradicijas, nevienodai galvojantys. Gal ir skirtingai suvokiantys žmogaus teises ir pilietines pareigas. Tačiau mus turi suvienyti vienas vardiklis - tai Lietuva. Ji bus tvirta ir saugi tik tada, kuomet mūsų pagarba Lietuvai bus didesnė už mūsų skirtumus“, - kalbėjo M.Gamzajevas.

Jis priminė, jog atkuriant nepriklausomą Lietuvą kartu laisvės siekė ir tautinių mažumų atstovai, suprasdami, kad atkuria savo valstybę, o Lietuvos atgimimas skatino juos pačius grįžti prie savo šaknų.

„1988 metais, prasidėjus Lietuvos atgimimui, daugelis tautinių bendrijų - latviai, estai, gudai, lenkai, karaimai, totoriai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai, azerai, gruzinai, rusai, armėnai, moldavai, rumunai, vengrai ir kitų, į mūsų žemę įaugusių tautų atstovai, kovojo “Už Jūsų ir Mūsų laisvę„. Tada gerai supratome, kad atkuriame savo valstybę Lietuvą, kurioje per ilgus amžius susipynė ne tik mūsų istorija, bet ir visų mūsų likimas. Lietuvos renesansas skatino mus grįžti prie savo tautinių šaknų, saugoti tikėjimą, papročius, kalbą. Tai, manau, Lietuvai suteikia išskirtinumą, spalvingumą ir praturtina šalies daugiatautę kultūrą“, - kalbėjo M.Gamzajevas.

„Į Kovo 11-ąją mus vedė Atgimimas, jo vėliava - Sąjūdis, visų lietuvių ir visų Lietuvos piliečių vienybės dvasia. Todėl Kovo 11-oji - tai visų mūsų Laisvės ir istorinės atskaitos data. Kitą dieną po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Aukščiausioji Taryba kreipėsi į Lietuvos tautines bendrijas pabrėždama, jog “visi Lietuvos valstybės politiniai ir ekonominiai sprendimai bus daromi, atsižvelgiant į visų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų interesus nepažeidžiant jų nacionalinio orumo ir teisių„. Mano įsitikinimu, šis kreipimasis į šalies tautinių bendrijų gyvenimą atėjo iš Lietuvos istorijos gelmių. Jame jaučiama Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškų dvasia, girdimas daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimo pulsas, atsispindi Lietuvos valstybingumo tradicijos“, - sakė tautinių mažumų atstovas.

1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.