Tarp kandidatų į Seimą - 127 šios kadencijos nariai

2012-10-12 21:29:27
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Tarp kandidatų į Seimą - 127 šios kadencijos nariai Gedimino Bartuškos nuotr.

Į naująjį parlamentą iš viso kandidatuoja 1 tūkst. 927 politinių partijų iškelti ar savarankiškai išsikėlę kandidatai, tarp jų į parlamentą pretenduoja 127 šios besibaigiančios kadencijos parlamentarai.

Iš beveik 2 tūkst. kandidatų 55 savo kandidatūras kelia tik vienmandatėje apygardoje, o 1 tūkst. 872 kandidatai - vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

VRK pateiktos statistikos duomenimis, iš kandidatų daugiausiai kartų įvairiuose rinkimuose - Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento - dalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis - 17 kartų, antra ir trečia vietomis dalijasi liberalas Eugenijus Gentvilas ir liberalcentristas Artūras Melianas - po 15 kartų.

Penki kandidatai kandidatuoja po 13, dešimt kandidatų po 12, dvidešimt du kandidatai po 11 kartų, o 586 kandidatai kandidatuoja pirmą kartą.

Tarp kandidatų į Seimą yra 127 šios kadencijos Seimo nariai, 218 buvusių Seimo narių, 400 savivaldybės tarybos narių, 525 buvę savivaldybės tarybos nariai, 4 Europos Parlamento nariai ir 3 buvę Europos Parlamento nariai.

Vienmandatėse apygardose per rinkimus varžosi 279 moterys ir 699 vyrai, daugiamandatėje apygardoje - 599 moterys ir 1 tūkst. 273 vyrai.Vyriausiai kandidatei rinkimų dieną bus 84 metai, jauniausiai - 25-eri.

Tuo tarpu daugiausiai kandidatuoja 45-54 metų žmonės (32,1 proc.), o mažiausiai yra 65 metus perkopusių kandidatų - 6,6 procento.83 proc. kandidatų nurodė esantys lietuvių tautybės, 6 proc. - lenkų, 2 proc. - rusų, taip pat yra baltarusių, ukrainiečių ir kitos tautybės žmonių.

Tarp kandidatų pagal profesiją yra aktorių, architektų, direktorių, ginekologų, girininkų, gydytojų, inspektorių, inžinierių, kasininkų, kiemsargių valytojų, kirpėjų, krepšininkų, lektorių, masažuotojų, mechanikų, merų, ministrų, mokytojų, namų šeimininkų, odontologų, čiužinių surinkėjų, pamainos meistrų, pensininkų, profesorių, rašytojų, Seimo narių, slaugytojų, sukirpėjo padėjėjų, savivaldybės tarybos narių, teisininkų, trenerių, ūkininkų, vadybininkų, vaikų darželių auklėtojų, vairuotojų, vaistininkų, valytojų bei valstybės tarnautojų.

Per 50 kandidatų nurodė, kad šiuo metu yra bedarbiai, o kelios kandidatės - išėjusios vaiko priežiūros atostogų.Iš 1 tūkst. 927 kandidatuojančių 215 nėra įgiję aukštojo išsilavinimo, o 129 kandidatai savo išsilavinimo nenurodė.

Daugiausiai žmonių su aukštuoju išsilavinimu kandidatuoja su konservatoriais (98 proc. kandidatų), socialdemokratais (93 proc.), liberalcentristais (90 proc.), „darbiečiais“ (90 proc.), Liberalų sąjūdžiu (89 proc.), sąjunga TAIP (87 proc.).

Visi kandidatai privalomo registruoti turto deklaravo už 548 mln. 953 tūkst. 150 litų, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių - už 369 mln. 245 tūkst. 50 litų, piniginių lėšų - 145 mln. 53 tūkst. 373 litai, iš viso - už 1 mlrd. 63 mln. 251 tūkst. 573 litus. Kandidato turto vidurkis - 551 tūkst. 765 litai.

VRK paskelbtoje statistikoje 2012 metų Seimo rinkimuose dalyvaujančio kandidato portretas nusakomas taip: 47,15 metų vyras, lietuvis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, deklaravęs turto už 551 tūkst. 765 litų, keliantis savo kandidatūrą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, rinkimuose kandidatuojantis ne pirmą kartą.

Taip pat VRK skelbia partijų surinktas aukas. Spalio 11 dienos duomenimis, rinkimams daugiausiai aukų surinko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 5 mln. 33 tūkst. 223 litus, Lietuvos socialdemokratų partija - 2 mln. 749 tūkst. 59 litus, Darbo partija - 1 mln. 712 tūkst. 497 litus.Rinkimai į Seimą vyksta sekmadienį.

Šiame straipsnyje: Seimo rinkimai Rinkimai į Seimą

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 5

NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

Pen, 2012-10-12 16:30

tikrai nebalsuosi nei uz viena dabra seime esanti vagi ir zulika.

Jonas iš Klaipėdos

Pen, 2012-10-12 17:10

Mažai kas gynė Seime žmonių interesus, vėl veržiasi, kad ramiai galėtų naudotis lengvatomis, kelionėmis, mašinomis...Vėl grįžta miegpelės, rankų kilnotojai...

Pikasas

Šeš, 2012-10-13 09:40

BALSUOTI AR TIK LAUKTI, bei stebėti kaip tą padarys tavo draugas, kaimynas, pažįstamas ar visai jums nežinomas pilietis? TAI SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS ŠIĄ DIENĄ, kai rinkiminė agitacija už konkrečią partiją ar kandidatą yra draudžiama. Bet kuriuo atveju rinkimai ir patariamasis referendumas įvyks. Žinoma, didžiausias dėmesys bus skirtas Seimo rinkimams, kurie nulems sekančios metų kadencijos Seimo ir jo sudarytos Vyriausybės darbą. Kaip ten bebūtų, Seimo rinkimai yra mūsų valstybės DEMOKRATIJOS ŠVENTĖ. Šventė, kurios negalėjome turėti ilgus sovietinės okupacijos dešimtmečius, kada galėdavo balsuoti ar nebalsuoti už "hegemono" partiją. Vargu ar tą nomenklatūrinį SSKP darinį galima buvo pavadinti "partija", nes kitos dalies ("part") net nebuvo. LSSR "balsavome" labai vieningai. Už "partinio ir nepartinio bloko kandidatus" būdavo priskaičiuojama maždaug 99,8 procentų balsų. Vidurinės Azijos respublikose tas skaičius siekdavo net 99,98. Kiekvienos "rinkiminės" komisijos užduotis buvo pabaigoje "sutikslinti" rinkėjų ir balsavusių skaičių. Įsivaizduokite tokia realią konkrečią situacija. Viena, laaaabai pareiginga rinkėja suskubo ateiti į rinkimų apylinkę likus tik kelioms minutėms iki rinkimų laiko pabaigos. Tuo metu visi "parašai" jau buvo sudėlioti. Jos langelyje - taip pat. Pakėlė nemažą triukšmą, kad tai ne jos parašas. Apylinkės rinkimų pirmininkas turėjo ilgai raminti aiškindamas, kad buvo įvykusi klaida, nes kitas rinkėjas suklydęs pasirašė tame langelyje Skandalas buvo numarintas, sklandė apie tai tik gandas. Kokį Seimą mes sugebėsime išsirinkti, tai jau mūsų, rinkėjų rūpestis. Turime suvokti, kad ši institucija yra mūsų šalies ir mūsų pačių demokratijos garantas. Tai, kad į rinkimų agitaciją metamos krūvos pinigų ir net bandoma papirkinėti rinkėjus, parodo, kaip tai vertina politinės partijos, kurios puikiai suvokia savo situaciją pagal tai - pateks jų kandidatai į Seimą sąrašu, pavieniui ar net visai nepateks. Kai kurių partijų agitatoriai prieš rinkimus, manau, darė rimtą klaidą, patarinėdami nedalyvauti rinkimuose. Gal jie galvojo, kad taip jie pakenks konkurentams, o su savo aplinka kažką laimės. Niekai visa tai. Privalo laimėti demokratija, o ji bus tuo ryškesnė, kuo gausiau bus išreikšta rinkėjų valia. Jei dauguma po rinkimų supras, kad kažkur suklydo, tai ta dauguma visados po 4 metų naujos kadencijos gali pasistengti rinkti partijas ir kandidatus atsakingiau ir brandžiau. Ideologinė kova minėtu tikslu, mano nuomone, nebuvo nutraukta per visą atgautos Nepriklausomybės laikotarpį, bet kaskart būna žymus suaktyvėjimas prieš kiekvienus rinkimus. Kaip visi žinome, Seimo nariai priiminėja įstatymus ir jų pataisas ir tai derina su šalies prezidentu. Įstatymai turi didelę reikšme šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. Kokie jie būna, toks ir gyvenimas klostosi. Be to, Seimo dauguma paskiria ir vykdomają valdžią – Vyriausybės ministrų kabineto narius su premjeru priešakyje. Niekaip nerenkama būna tik teisėsaugos institucijų vadovai ir jų atsakingi pareigūnai . Žinoma, toks teisėsaugos pareigūnų skyrimas, koks tapo įprastu Lietuvoje, prieštarauja LR Konstitucijos 33-am straipniui, teigiančiam, kad “Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant šalį tiek tiesiogiai , tiek per demokratiškai išrinktus atstovus…” Taip nuolat pažeidinėjant esminį konstitucinį demokratinį principą susidarė situacija, kai teisėsauga pati sau susikūrė tokias teises, kad jos pačios sukontroliavimas tampa labai sudėtingas, beveik neįmanomas. Tik Prezidentui yra palikta teisė įtakoti teisėsaugos kadrinę sistemą, bet tai priklauso tik nuo konkretaus prezidento geros valios. Tad galima teigti, kad visi teisėsaugininkų įrodinėjimai apie jų išskirtines teises ir tuo pačiu visagalybę yra tik jų pačių susikurta legenda, skirta visuomenės mulkinimui. Kai pati valdžios atšaka iškrenta iš Konstitucijos konteksto ir tampa nebekontroliuojama, tai nebelieka politinės jėgos, kuri galėtų priversti teisės ir teisėtvarkos sargus patiems laikytis LR Konstitucijos ir kitų įstatymų. Tokiai legendai dar “hegemono” kvapą išsaugojusios jėgos, linkę pritarti ir tą nuolat daro ne šiaip sau. Toks politinių jėgų ir teisėsaugos persipynimas dažnai užtikrina saugumą pažeidžiant įstatymus, t.y.užtikrina nebaudžiamumą “saviems”. Prieš rinkimus buvo labai eskaluojamas aiškinimas, kad piliečiai – rinkėjai neturi politinių galimybių įtakoti šalies gyvenimą rinkimų metu. Įrodymų tam paremti prikuriama įvairių. Vieni aiškina, kad rinkimai vis tiek bus suklastoti, todėl juose net neverta dalyvauti. Kiti, kad rinkimų sistema yra bloga, nes yra politinių partijų kandidatų sąrašai ir tik 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatinėse apygardos. Treti teigia, kad Lietuvoje nėra partijų, turinčių politines pozicijas. Atseit, jos visos supanašėjo, tad nėra iš ko rinktis. Tai labai miklūs aiškinimai. Manau, kad daugelis iš tokių aiškintojų jau anksti ryte nuskuba prie rinkiminių urnų, tikėdamiesi, kad jų “čiulbesių” užmigdyti bei įtakoti kaimynai ar kiti piliečiai rinkimų dieną savo nuomonės balsuodami neišreikš. Tie, kurie rinkimuose nedalyvaus, sekančios kadencijos metu netgi neturės moralinės teisės net prasižioti, kad “ne tuos išrinkom”. Jei jis pasitikėjo kitų nuomone ir pats nedalyvavo balsuojant, tai turi pasikliauti tais, kurie politinę valią išreiškė. Teigti, kad rinkimai masiškai klastojami yra neteisinga. Balsavimo apskaitos sistema yra pakankamai aiški, jos darbas yra stebimas įvairių partijų komisijos narių bei stebėtojų, rezultatai į įvairių partijų būstines persiunčiami nedelsiant suskaičiavus balsus, tad nieko daug nesuklastosi. Jei kažkas parsiduos už alkoholį ar dar ką, tai tam yra teisėsaugos pareigūnai, specialiai paskirti rinkiminių komisijų nariai bei visuomeniniai stebėtojai, kurie tokius pavienius atvejus privalo pastebėti. Kiekviena rinkiminė apylinkė turi savo antspaudą, kontrolinius atvykusių lapelius ir kitas priemones, kaip užtikrinti tikslų balsų suskaičiavimą. Baudos už bandymus sukčiauti skiriamos nemenkos. Balsų pirkėjams grėstų netgi baudžiamoji atsakomybė.

VISI KOMENTARAI 4