Tarp įtariamųjų dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo – Seimo kancleris

Generalinė prokuratūra penktadienį patvirtino, kad Seimo kancleris Jonas Milerius tapo įtariamuoju baudžiamojoje byloje dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje.

„Įtarimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį - galimas tarybos pareigų neatlikimas ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį - galimas dokumento suklastojimas. J.Mileriui nepaskirta jokia kardomoji priemonė“, - sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialistė Rita Stundienė.

Pasak R.Stundienės, pats tyrimas jau eina pabaigos link. Kartu su J.Mileriui įtarimai yra pareikšti dešimčiai asmenų, tarp jų yra Seimo kanceliarijos darbuotojų.

Parlamento pirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas teigia, kad šis faktas jam buvo staigmena, bet jis nematąs teisinio pagrindo nušalinti kanclerį nuo pareigų.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas, palauksime, pažiūrėsime, pakalbėsime su pačiu kancleriu, kokį jis priims sprendimą. Teisiškai mes kol kas nieko negalime daryti. Teisinio pagrindo jokio neturime“, - sakė V.Gedvilas.

Apie įtarimus J.Mileriui parlamento vadovas tvirtino sužinojęs prieš porą savaičių.

„Sausio 17 dieną aš sužinojau, kad tiesiog buvo pateikti įtarimai. Po kokių trijų dienų jis atėjo pas mane, pasakė, kad yra tokie įtarimai“, - sakė Seimo vadovas.

Apie tai jis informavo Seimo valdybą.

V.Gedvilo teigimu, įtarimai susiję su „senais buhalteriniai įvykiais“, kai iš Seimo kasos dingo per 400 tūkst. litų.

Pats J.Milerius penktadienį BNS sakė, kad įtarimai jam pateikti dėl to, kad 2008 metų rugpjūčio 1 dieną dirbo komisijoje, kuriai buvo pavesta suskaičiuoti pinigus Seimo kasoje.

„Kasos grobstymas demaskuotas 2009 metais, o 2008 metais buvo eilinis kasininkės išėjimas atostogų. Tuometinis kancleris mane įtraukė į penkių žmonių grupę kasai perduoti naujai kasininkei. Mes trūkumo nematėme, o pagal tyrėjų manymą, tuo metu jau buvo trūkumas. Esame įtariami, kad pasirašėme neteisingus aktus“, - pasakojo Seimo kancleris.

Tuomet jis ėjo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktoriaus pareigas.

„Mano manymu, to trūkumo tikrai nebuvo. Bet jie (tyrėjai - BNS), matyt, turi pagrindo manyti, kad buvo. Aš nežinau, kokiu pagrindu jie mano, kad trūkumas jau buvo“, - sakė J.Milerius.

Jis tvirtino Seimo kasoje buvusių pinigų pats neskaičiavęs, pasitikėjęs pavaduojančia kasininke.

„Skaičiavo žmogus, kuris perėmė kasą. Aš tų pinigų neskaičiavau, aš tikėjau ta, kuri priima kasą. Pasirašiau po to, kai jos buvo parašas padėtas“, - sakė jis.

Anksčiau J.Milerius byloje apklaustas kaip liudytojas, o sausį tapo įtariamuoju. Kodėl pasikeitė jo statusas, kancleris sakė nežinąs.

Paklaustas, ar įtariamojo statusas netrukdys eiti pareigų, J.Milerius teigė svarstąs galimybę laikinai atostogų išeiti.

„Bet tikrai neabejoju, kad gyvename teisinėje valstybėje ir kad tas visas rūkas išsisklaidys. Kuo greičiau tai įvyktų, tuo man geriau“, - teigė jis.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Seimo kanceliarijoje pradėtas po to, kai 2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigesta per 440 tūkst. litų.

Iš pradžių įtarimai dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tarnybos pareigų neatlikimo buvo sulaukusios tik buvusios Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė. Vėliau įtarimai pareikšti ir kitiems Seimo kanceliarijos darbuotojams. Dabar yra 11 įtariamųjų.

Dėl dingusių pinigų yra nuteistos buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir buvusi Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterė Olga Goluskaitė. Joms skirta po dvejus metus laisvės atėmimo. Paaiškėjo, kad R.Petkelienė skolino O.Goluskaitei pinigus iš Seimo kasos, o ši juos teigia pralošusi kazino.

R.Petkelienė taip pat teigė, kad dalis pinigų skolinta Seimo kanceliarijos darbuotojams, parlamentarams.

Pernai gruodžio 13 dieną Lietuvos apeliacinis teismas atmetė abiejų nuteistų moterų skundus. Po šios nutarties nuosprendis joms įsiteisėjo.