Tariamo CŽV kalėjimo istorija: gali atsirasti atskiroji nuomonė

Keletas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių svarsto galimybę parengti ir pateikti Seimui atskirąją nuomonę, kuri papildytų parlamentinio tyrimo dėl Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo galimo įkūrimo Lietuvoje išvadas.

"Galvojame, kad reikėtų pateikti atskirąją nuomonę dėl žmogaus teisių", - BNS sakė NSGK pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Vytautas Bogušis.

Jis ir dar mažiausiai trys NSGK nariai norėtų, kad parlamentinio tyrimo išvadose atsirastų sakinys, jog Lietuvos pareigūnai, vykdydami įsipareigojimus NATO ir kitiems užsienio partneriams, nepažeidė žmogaus teisių.

Dėl panašios formuluotės NSGK nariai balsavo antradienį, tvirtindami visas parlamentinio tyrimo išvadas, bet balsų dauguma joms nepritarė. Todėl svarstoma galimybė, kad tai būtų įrašyta Seimo sprendimu.

"Nustatėme labai aiškiai, kad neturime įrodymų, jog žmogaus teisės Lietuvoje nebuvo pažeidžiamos, - BNS sakė iniciatyvą pareikšti atskirąją nuomonę palaikantis socialdemokratas Juozas Olekas. - Klausimas juk ir buvo keliamas ne dėl kokio nors kambariuko įrengimo, o dėl žmogaus teisių pažeidimų - buvo ar nebuvo."

Anot jo, nors Seimas nebuvo pavedęs NSGK tirti galimų žmogaus teisių pažeidimų, pusantro mėnesio trukęs tyrimas ir visa surinkta medžiaga esą leidžia daryti išvadą, kad tokių pažeidimų nebuvo.

Tuo metu NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad į komiteto išvadas įrašyta tai, kas buvo tirta.

"Galima ir kitaip formuluoti išvadas - surašyti viską, ko netyrėme ar ko neradome. Mes į išvadas surašėme tik tai, ką tyrėme", - pabrėžė jis.

Seimas buvo pavedęs NSGK nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.

Atskiroji nuomonė parlamentarams turėtų būti pateikta drauge su patvirtintomis išvadomis. Tai greičiausiai bus sausį, per pratęstą Seimo rudens sesiją.

Dėl galimai Lietuvoje 2004-2005 metais veikusio slapto CŽV kalėjimo tyrimą atlikęs Seimo NSGK antradienį paskelbė nenustatęs, ar per valstybės teritoriją buvo pervežami, ar į šalį buvo atvežti, ar išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau pabrėžė, kad "sąlygos tokiam pervežimui buvo".

Seimo komitetas taip pat pranešė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę, be to, minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

NSGK išvadose taip pat rašoma, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, jas įrengė, bet nepanaudojo pagal paskirtį. Tačiau tyrėjai atkreipė dėmesį, kad buvo įrengtos dar vienos patalpos, kur lankėsi užsienio partneriai, o Lietuvos pareigūnai nestebėjo jų veiksmų, nekontroliavo atvežamų ir išvežamų krovinių.

Komiteto nariai konstatavo, kad aukščiausi valstybės vadovai buvo nepakankamai informuoti apie VSD tarptautinį bendradarbiavimą.

Seimo komitetas pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar buvusių VSD vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.


Šiame straipsnyje: CŽV kalėjimasCŽV

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių