- Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teismuose gali atsirasti tarėjai. Apie tai diskutavę Seimo nariai, teisėjai, teisės ekspertai sutaria, kad toks institutas reikalingas, tačiau jo įteisinimas užtruks – reikia pakeisti Konstituciją.
Tarėjai dalyvautų bylose, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio, o teismų sprendimai – rezonansinio atgarsio.
Apie tarėjų atsiradimą teismuose diskutuojama jau kone dešimtmetį. Ir politikai, ir teisėjai sutaria, kad toks institutas reikalingas. Tarėjais galėtų būti ne jaunesni kaip 25-erių ir ne vyresni kaip 65-erių metų Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą. Pirmiausia būtų kviečiami savanoriai, jų pritrūkus – sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu.
Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės teigimu, atsiradus tarėjams, pakiltų pasitikėjimo teismais reitingais, bet ministrė atkreipė dėmesį, kad tarėjai dalyvautų nagrinėjant tik kai kurias bylas.
Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus vardija pagrindinius tarėjų instituto pliusus – didesnis visuomenės įsitraukimas vykdant teisingumą, išaugsiantis pasitikėjimas teismais.
„Teisėjai yra teisines problemas teisiniais būdais sprendžiantys profesionalai. Visuomenės įsitraukimas į teisingumo vykdymą šitą paradigmą šiek tiek pakeistų, kadangi atsirastų tam tikras emocinis užtaisas visame tame teisingumo vykdymo procese. Be abejo, reikėtų tam tikro susikalbėjimo tarp teisėjų ir visuomenės atstovų“, – sakė R. Norkus.
Pasak apeliacinio teismo pirmininko, yra ir nemažai neišspręstų klausimų – finansavimas, kokiose bylose dalyvautų tarėjai, kaip jie būtų parenkami.
Tarėjų institutas būtų prasmingas, jie galėtų dalyvauti civilinėse bylose, kur ginčijimąsi dėl prekių ženklų, dėl patentų ar panašių dalykų. Tarėjo dalyvavimas, be jokios abejonės, palengvintų patį teisinį procesą ir padarytų jį suprantamesnį ir aiškesnį“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Tarėjai galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019-iaisiais. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas sako, kad čia nėra toks darbas, kurį būtų galima padaryti labai skubiai. Galbūt ateityje bus nuspręsta, kad reikia, pavyzdžiui, prisiekusiųjų instituto: „Norint įgyvendinti tarėjų koncepciją, reikia konstitucijos pataisų, reikia ne vieno įstatymo pataisų, pavyzdžiui, teismų įstatymo ir visų procesinių kodekso pataisų, nes jose turi atsirasti būtent toks teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatomos visos tos procedūros.“
Sovietmečiu Lietuvoje liaudies tarėjus rinko Aukščiausioji Taryba penkeriems metams. Jie dirbo iki 1994-ųjų. Dabar tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...