Taksofonai – dulkes kaupiančios atgyvenos?

Žingsniuodami miesto gatvėmis į juos paprastai nekreipiate dėmesio. Žmonėms jie yra tapę paprasčiausia aplinkos detale - pamiršta ir nepastebima. Kai kuriuos juos matančius žmones užplūsta nostalgijos jausmas, o miestų senbuviai juos vadina „miestų vaiduokliais“.

Būtent toks likimas ištiko kadaise populiariais buvusius taksofonus. Visiems laisvai prieinamas telefono būdeles šiandien retai kas lanko, o jas administruojančiųjų teigimu, jų buvimas mieste atneša nedaug naudos.

Naudojasi užsieniečiai

Maždaug prieš dvidešimt metų taksofonas buvo viena pagrindinių priemonių susisiekti nuotoliniu būdu esant toli nuo namų. Šiandien po visą pasaulį išplitus mobiliesiems telefonams, ši paslauga liko užmiršta ir nepraktiška. Tiesa, spaudos kioskuose, pašto poskyriuose ar parduotuvėse vis dar galima įsigyti specialias korteles su tam tikru skaičiumi televienetų ir šiuos naudoti skambučiams Lietuvoje ir į užsienį, tačiau šia paslauga naudojasi vos vienas kitas žmogus.

„Visame pasaulyje taksofonų populiarumas yra smarkiai sumažėjęs ir toliau tebemažėjantis. Įvairiose šalyse taksofonų tinklai yra mažinami ar net naikinami. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo šią rinką reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai nepriklausančioje Norvegijoje taksofonų nuspręsta visai atsisakyti. Jų atsisakyta ir Estijoje”, - pasakojo taksofonus administruojančios bendrovės “TEO LT” išorinės komunikacijos grupės vadovė Lina Rimkutė-Žičkė.

Specialistė taip pat pridūrė, kad vidutiniškai per mėnesį iš vieno taksofono skambinama 7 - 8 kartus. Daugiau kaip iš trečdalio taksofonų per mėnesį nepaskambinama nei karto.

Visgi, dauguma besinaudojančiųjų šiomis paslaugomis žmonių yra trumpam Lietuvoje pasisvečiuoti atvykę keliautojai. Vietoj išankstinio mobiliojo telefono sąskaitos papildymo šie įsigyja taksofono korteles, kurios jau būna papildytos – tereikia nueiti iki artimiausios būdelės ir skambinti.

Skambučių kainos, panašu, taip pat nevilioja naudotis viešosiose miestų erdvėse įrengtais taksofonais. Tarifai svyruoja priklausomai nuo to, kur skambinama – ar į laidinį fiksuotojo ryšio telefoną, ar į mobilųjį tinklą ir pan. Bendrovės „TEO LT“ pateiktame kainoraštyje nurodyta, kad vietinis skambutis siekia 18 centų už minutę. Tuo tarpu skambinant į mobilųjį telefoną minutė pokalbių kainuoja net litą. Bendrovės atstovų teigimu, aukštas kainas lemia menkas paslaugos populiarumas, todėl nelieka kitos išeities.

Valstybė įpareigoja užsiiminėti nepelninga veikla

Prieš gerą dešimtmetį gyventojai naudojosi daugiau kaip 7,5 tūkst. taksofonų, tačiau dabar šis skaičius yra ženkliai sumažėjęs – jų beliko tik apie pusantro tūkstančio. Didžioji dalis veikia didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje jų yra apie 300, Kaune – šiek tiek daugiau nei 200. Bendrovės turimais duomenimis, per pastaruosius pusę metų taksofonais naudojosi tik 1,8 proc. gyventojų.

Jeigu ne valdžios nustatyti teisės aktai, taksofonų būdelių gatvėse tikriausiai jau seniai nebūtų matyti. L. Rimkutė-Žičkė tikina, kad nuostolingą paslaugą teikti juos įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės.

„Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš vietų, kur jie nėra naudojami į populiaresnes vietas“, - sakė pašnekovė.

Užmiršo ne visi

Nors tendencijos rodo, kad taksofonai nesustabdomai traukiasi iš mūsų kasdienybės, kai kuriems žmonėms tai vis dar yra nepakeičiamas būdas susiekti su toli gyvenančiais žmonėmis. Iš Rusijos atvykęs Rimantas Zagrebajevas viešaisiais taksofonais naudojasi jau daug metų. Vilniaus universitete besimokantis studentas dažnai skambina Maskvoje gyvenantiems giminėms.

„Taksofonais naudojuosi maždaug nuo septintos klasės, kai sugrįžau į Lietuvą. Man tai yra geriausias būdas susisiekti su toli gyvenančiais artimaisiais. Jeigu skambinčiau iš mobiliojo telefono, man minutė kainuotų apie tris litus. Naudodamas taksofono kortelę, už minutę sumoku 25 centus. Kainų skirtumas yra akivaizdus“, - pasakojo R. Zagrebajevas.

Studentas tikina, kad taksofonas yra ypač naudingas keliaujant po užsienį. „Būna situacijų kai staigiai paskambinti. Jeigu mobilusis telefonas išsikrovė, o tu esi kažkur toli nuo namų arba, pavyzdžiui, tranzuoji, galimybės įkrauti mobilųjį tiesiog nėra. Prieš dvejus metus Taline susidūrėme su situacija, kai nuėjęs į parduotuvę norėjau nusipirkti taksofono kortelę, tačiau pardavėja pasakė, kad taksofoną galėsiu rasti nebent muziejuje. Tai yra tiesiog nepatogu“, - prisimena R. Zagrebajevas. Vaikinas tvirtina, kad palaiko idėją išsaugoti taksofonus Lietuvos miestuose.

Pasaulyje taksofonai pradėti naudoti prieš daugiau nei 120 metų. Pirmasis taksofonas 1889 metais pradėtas naudoti JAV. Tai vos 13 metų vėliau nei buvo užregistruotas A. G. Bell‘o išradimas – telefono aparatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

va kaip

va kaip portretas
Butu taksofonai kaip prie ruso,monetiniai,populiarumas butu.kas ten dbr noredamas staigiai paskambint rupinsis isigyt kazkokia kortele.o jej vakaras ner kur pirkt.grazinkit monetinius aparatus

oooo

oooo portretas
Jokios čia psichozės, reikia nustatyti maršrutą ir žygiuoti tris kartus dienoje maršrutu pvz Stotis-Sanitariškės, kiek autobusuose vietos liktų...ir skambinti iš taksofonų

Fantazuotojas

Fantazuotojas portretas
Taksofonai reikalingi ten, kur yra didesni turistų ar poilsiautojų srautai. Nemažai šalių turi tokias schemas. Taksofonas taip pat ir kultūros dalis.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių