Turto banko taikiklyje – pajūrio žemė

Sklypas vertas milijono?

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dar 2012 metais kreipėsi į Vyriausybę prašydama perduoti savivaldybės žinion Turto banko valdomą kariškių slėptuvę.

Kadaise šis statinys priklausė rajono valdžiai ir buvo perleistas kariškiams jų pačių prašymu.

Bėgant metams, slėptuvė liko apleista, šalies gynėjai nebeturėjo jokio intereso ten ką nors įrenginėti.

Tačiau šis objektas įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas, kuriam Karklės kaime priskirta šiek tiek daugiau nei 8 arų plotas.

Pačios slėptuvės plotas – 78,61 kvadratinio metro.

Dėl šio objekto Klaipėdos rajono savivaldybė kryžiaus kelius mina ne veltui. Objektas yra vos už dvidešimties metrų nuo jūros kranto.

Bendrajame plane ši teritorija įvardijama kaip rekreacijos ir visuomeninės paskirties.

Tokių objektų, kuriuos galima būtų panaudoti visuomenės poreikiams, ne tiek jau daug.

Rajono savivaldybei tektų sukti galvą, kur, pavyzdžiui, įrengti tualetą ar kitą objektą poilsiautojams.

"Kreipimesi į Vyriausybę pažymėjome, jog nuosavybėn norėtume perimti šį statinį, remdamiesi vietos savivaldai numatytomis funkcijomis – aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos. Gavome atsakymą, jog Turto bankas akcentuoja, kad šiam sprendimui esą prieštarauja Finansų ministerija. Motyvuojama tuo, kad, ministerijos nuomone, minėtas turtas negali būti perduotas Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn ir turėtų būti įtrauktas į Viešajame aukcione parduodamo turto sąrašą", – stebėjosi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Tačiau aiškėja, jog Finansų ministerija dar 2016 metais raštu informavo, jog iš esmės neprieštarauja šiam perėmimui, o derinti procesą pasiūlė su Turto banku.

Perims, kad parduotų

Valstybės įmonė Turto bankas Klaipėdos rajono merą Vaclovą Dačkauską raštu informavo, jog toks turto perdavimas neįmanomas.

Argumentas, kuriuo paremtas toks sprendimas, kelia nuostabą – esą savivaldybė vis tiek tuo turtu nesirūpins.

"Remdamasi Valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje pateiktomis išvadomis, kurios teigia, kad savivaldybės, prašydamos perimti turtą nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties 2012–2016 m. 32 savivaldybės Vyriausybės nutarimais jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės nekilnojamojo turto objektų nenaudoja. Iš jų trečdalis, praėjus 1–2 metams po perėmimo, buvo parduoti arba įtraukti į savivaldybių parduodamo turto sąrašus. Valstybės kontrolė, atsižvelgdama į šią situaciją, rekomendavo Vyriausybei teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn jų savarankiškoms funkcijos įgyvendinti", – rašoma Turto banko Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus vadovės Miglės Vaitkevičienės pasirašytame rašte.

Sklypas – be kelio

S.Karbauską nustebino tokie motyvai.

"Būtų bent išlygą parašę. Pavyzdžiui, jei jūs nesirūpinsite, nepanaudosite šio turto per tam tikrą laikotarpį, tada bus grėsmė jo netekti. Ne, parašė, kad neduos, ir viskas. Bet juk kiti 75 proc. valdomo turto tinkamai prižiūrimi. Tad kaip čia išeina? Iš anksto nusprendė, kad viskas bus blogai?" – stebėjosi S.Karbauskas.

Tokių teritorijų ir objektų, kuriuos būtų galima panaudoti visuomenės reikmėms, nėra daug. Kas bus, kai jį privatininkas nupirks aukcione?

"Žinoma, kad norės ką nors statyti. O šiam sklypui nėra numatytas kelias, jokių servitutų nėra. Kils konfliktas. Mes nesame prieš privatų interesą, bet ši situacija netrukus išvirs į visiems gerai žinomą posakį – įsileisk kiaulę į bažnyčią, ant altoriaus užlips", – nuomonę išsakė S.Karbauskas.

Jūrą atkirs tvoromis?

Jam pritarė ir Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

"Savivaldybė yra net paskelbusi šią teritoriją prioritetine visuomenės poreikiams tenkinti ir ne be reikalo. Mat paplūdimį pritaikant rekreaciniams visuomenės poreikiams, tai yra vienintelis valstybinis žemės sklypas su tam tikra infrastruktūra, kur, išvengiant Palangos stiliaus skandalų, galima legaliai įrengti, pavyzdžiui, viešuosius tualetus. Kitų galimybių beveik nėra", – argumentus vardijo E.Paplauskis.

Kas sutaupytų ir kas išloštų iš tokio objekto pardavimo aukcione?

"Už grašius pardavus tokį nenaudojamą objektą, po to valstybė išleis penkis kartus brangiau būtinosioms funkcijoms vykdyti. Jau nekalbant apie visą aibę kitų problemų, kurias sukeltų statybos tokioje vietoje greta viešo stadiono ir viešos maudyklos, kur nėra jokių kelių. Man sunku patikėti, kad taip su savo turtu elgtųsi protingas šeimininkas. Sveiku protu negaliu suprasti tokio keisto intereso – pati valstybė šaudo sau pačiai į kojas. Kai reikės įrengti pliažo tualetus, neabejoju, jog dar kartą viešai bus verkiama, kad įstatymai blogi, neleidžia tualeto pastatyti", – pažymėjo E.Paplauskis.