- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalį Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų pirkimų laimi jų pačių darbuotojai, kai kurie įsigijimai vykdomi neefektyviai, o kai kur tvyro didelis nepotizmo lygis, rodo atliktas auditas.
Šį viešųjų pirkimų patikrinimą atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai, jo išvados pirmadienį buvo pateiktos švietimo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditą inicijavo per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.
Audito metu tikrinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei 17 jai pavaldžių įstaigų – Ugdymo plėtotės centro, Švietimo aprūpinimo centro, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro bei kitų.
Per patikrinimą nustatyta, kad ministerija ir jai pavaldžios devynios įstaigos per 2016 – 2018 metus su 69 savo esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių už daugiau nei 304 tūkst. eurų, rašoma BNS turimoje audito išvadoje.
Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.
Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.
Audito išvadoje teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.
„(...) šių institucijų vidaus kontrolė viešųjų pirkimų srityje vertinama patenkinamai arba silpnai“, – rašoma dokumente.
Auditoriai taip pat konstatuoja, kad jiems nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos – įstaigos teikė neišsamius, fragmentuotus, kai kada nepatikimus duomenis, kurių nebuvo įmanoma panaudoti atliekant patikrinimą.
Visos įstaigos tyrimo laikotarpiu 2016 – 2018 metais kartu atliko beveik 17,5 tūkst. pirkimų už 103,6 mln. eurų.
Sandoriai su darbuotojais
Didžiausios vertės sandorius su pačios įstaigos darbuotojais sudarė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – už maždaug 60,5 tūkst. eurų.
Šiame centre vyriausiuoju dailininku dirbantis Albertas Broga sudarė sutarčių už maždaug 20 tūkst. eurų, iš jo perkant meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas.
Auditoriai nustatė, kad kai kada per vieną dieną buvo pasirašoma ir paslaugų teikimo sutartis, ir jų priėmimo – perdavimo aktas.
„Darytina prielaida, kas paslaugų teikėjas A. Broga galimai buvo atrinktas ir paslaugas teikė iš anksto, o pirkimo procedūros atliekamos vėliau, jau po faktiškai suteiktų paslaugų“, – teigiama pažymoje.
„Netgi yra rizika, kad pirkimo procedūros dėl autorinių sutarčių yra vykdomos jau faktiškai išleidus leidinį“, – rašoma dokumente.
Patikrinimo metu nustatyta, jog Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras įsigydavo paslaugų ir iš kitos savo darbuotojos Laimos Gelčiūtės.
Tuo metu Nacionalinis egzaminų centras už 78 tūkst. eurų sudarė sutarčių su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įstaigose dirbančiais žmonėmis.
Auditorių duomenimis, egzaminų centras iš darbuotojų Gitanos Kontrimaitės-Muzikevičienės, Rūtos Krasnovaitės, Ramutės Skripkienės, Raimundo Lenartavičiaus ir Daivos Bigelienės pirko egzaminų užduočių ir mokymo testų recenzavimo, redagavimo ir informacinės sistemos tobulinimo paslaugas.
Trečia daugiausiai lėšų sutartims su savo darbuotojais išleidusi įstaiga yra Ugdymo plėtotės centras. Ši įstaiga pasirašė sutarčių su dabartiniais šešiais savo darbuotojais ir 15 buvusių darbuotojų už daugiau nei 53 tūkst. eurų.
Neskelbiami pirkimai, parama iš laimėtojų
Audito metu nustatyta, kad maždaug devyni iš dešimt įsigijimų įstaigose vykdyti neskelbiamų pirkimų būdu dėl mažos jų vertės.
Pagal vertę tokio pobūdžio pirkimai sudarė penktadalį visos 2016 – 2018 įsigijimams skirtos sumos.
Patikrinimą atlikę specialistai konstatuoja, jog neskelbiami pirkimai vyko „neužtikrinant konkurencijos, nesant aiškių atrankos kriterijų, nors rinkoje yra daugiau alternatyvų“.
„Tai sąlygoja neskaidrių pirkimų riziką bei riziką, kad įsigyjamos prekės ar paslaugos bus perkamos ne mažiausia kaina arba nebus ekonomiškai naudingiausios įstaigai“, – rašoma ataskaitoje.
Daugiausiai neskelbiamų viešųjų pirkimų atliko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras – atitinkamai 96 ir 95 proc. visų jų atliktų pirkimų.
Auditoriai taip pat nustatė, kad kai kada įstaigos gauna paramą iš viešuosius pirkimus laiminčių įmonių. 2016 – 2019 metais paramą iš viso gavo dešimt institucijų, jos vertė sudaro 2,1 mln. eurų.
Vien Nacionalinio vėžio institutas gavo daugiau nei 1,8 mln. eurų paramos. 19 institutui paramą suteikusių įmonių yra laimėjusios įstaigos viešuosius pirkimus.
Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad Švietimo ministerija ir pačios įstaigos nėra nustačiusios tvarkos, reglamentuojančios paramos skyrimą ir naudojimą.
„Potencialūs tiekėjai galimai paramos pavidalu bando paveikti institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų rezultatus“, – teigiama dokumente.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje1
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...