Sveikatos reforma: tarp inkvizicijos ministrui ir pagalbos ligoniui

Vietoj dėkingumo medikams, gelbstintiems gyvybę, kaltinimai korupcija, abejingumu. Gydytojai nebegali būti orūs, nes jų darbo krūviai beprotiški, atlyginimai maži. Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui vos pabandžius apmalšinti šiuos sopulius, kilo pasipriešinimo banga. Ko gi mes norime?

Mintys balsu sukėlė audrą

Reikia ar nebereikia Lietuvai sveikatos sistemos reformos? Ja nusivylę medikai ir jų pacientai pastaraisiais metais lyg ir nuleido rankas, tarsi būtų susitaikę su Iikimu. Tačiau sistemą vos pabandęs pakeisti praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministru tapęs Vytenis Andriukaitis tarsi įelektrino nusistovėjusius vandenis.

Riboti privačių gydymo įstaigų finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, uždrausti priemokas už medicinos paslaugas, neleisti jauniems medikams emigruoti – vos pasakytos balsu tokios ministro V.Andriukaičio mintys sukėlė pasipiktinimo audrą.

Mums visada blogai? Sakoma, kad nė viena šalis, net pati turtingiausia, nėra patenkinta savo sveikatos sistema. Kuo gi nepatenkinti mūsų medikai?

"Viskas gerai", – sako individualios įmonės savininkė ir vadovė, šeimos gydytoja Ona Gurevičienė.

Vadinasi, netiesa, kad ministras skriaudžia privačia veikla besiverčiančius medikus? Jų atstovė, visuomeninės organizacijos "Šeimos sveikata", vienijančios 15 privačių šeimos medicinos kabinetų, pirmininkė O.Gurevičienė pripažįsta: pavasarį, vos išgirdę apie galimus pokyčius, ji ir jos kolegos buvo išsigandę.

"Iš pradžių nebuvo aiškumo. Sunerimome išgirdę, kad bus ribojama privačios medicinos veikla. Tačiau ministro organizuotuose susitikimuose buvo aiškiai atsakyta į visus klausimus. Juk niekada nebuvo pasakyta, kad ligonių kasos nebesudarys sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis. Tebuvo kalbama apie jų teikiamas paslaugas, brangių tyrimų pagrįstumą", – tikslina O.Gurevičienė, pabrėždama, kad šeimos gydytojai skiria tik elementarius privalomus kraujo, šlapimo tyrimus, nurodo užrašyti širdies elektrokardiogramą.

Tyrimams magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos metodais pacientus siunčia antrinio lygio specialistai. Tyrimų ribojimas šeimos gydytojų neliečia.

Organų albumų nereikia

"Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiems tyrimams bei procedūroms atlikti, gydytojai privalo siųsti pacientus tyrimams tik tuo atveju, kai tai yra pagrįsta", – aiškina "Euromedic Lietuva" diagnostikos centro vadovas Vitalijus Orlovas.

Jis žino, kad gydytojai, išduodantys siuntimus tyrimams, atsako už jų pagrįstumą, o kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimai turi būti skiriami tuomet, kai kiti diagnostikos metodai neinformatyvūs.

"Jei pacientas neatitinka aprašo, kuriuo remiantis jam tyrimas būtų kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, jis gali apmokėti už tyrimą iš savo kišenės, pagal gydymo įstaigose galiojančią tvarką. Tačiau tyrimai, kurių metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė, kitaip tariant radiacija, neatliekami pacientams, jei jie neturi gydytojo siuntimo", – pabrėžia diagnostikos centro vadovas.

Taip yra todėl, kad tyrimai, naudojant radiaciją, tokie, kaip rentgeno, mamografijos, kompiuterinės tomografijos, turi ir neigiamą poveikį sveikatai. Tik gydytojas gali įvertinti žalos ir naudos santykį, o tyrimų pagrįstumą kontroliuoja už juos apmokančios ligonių kasos.

"Visoje Europoje auga brangių tyrimų apimtys, tačiau visur jie kontroliuojami", – patikino V.Orlovas.

Kaupti organų nuotraukas dėl įdomumo, sudarinėti jų albumus, anot specialisto, galinčio tai sau leisti, būtų nenormalu.

"Nemotyvuoti tyrimai trukdo suteikti paslaugas tiems pacientams, kurių gydymo eiga ir rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laiku atliktos diagnostikos", – V.Orlovas pamokė mus visus būti supratingus.

Kai reikia brangių vaistų

"Mes teikiame pirmojo lygio paslaugas ir problemų šiuo klausimu nėra. Vienintelis ribojimas mums – kvotos kompensuojamiesiems vaistams ir sanatoriniam gydymui. Problemiška tai, kad štai turiu sunkių ligonių. Vienam, diagnozavus cukrinį diabetą, būtina skirti insuliną, kitą nuo endometriozės reikės gydyti pusę metų, o vaistai vienam mėnesiui kainuoja kelis šimtus. Mergytei, kuri neauga, reikalingas hormoninis gydymas, per mėnesį kainuojantis daugiau kaip tūkstantį litų", – vardijo gydytoja O.Gurevičienė.

Ką gydytoja darys, kai panaudos visą kompensuojamiesiems vaistams skirtą sumą? Moteris pasiguodė rašiusi raštus ligonių kasoms ir gavusi patarimą efektyviau naudoti vidinius rezervus. Jų ieškos, o problema, anot O.Gurevičienės, iškilo tik jai: kolegos tokių sunkių ligonių neturi ir lėšų kompensuojamiesiems vaistams limito jiems pakanka. Didelėse poliklinikose lėšas vaistams pasiskirstyti lengviau, nes jų pacientų yra ir lengvų, kurių sąskaita gali būti kompensuojami vaistai sunkiai sergantiesiems.

Vis dėlto gydytoja O.Gurevičienė turi ir kuo pasidžiaugti: dirbantieji privačiose gydymo įstaigose gali operatyviau priimti sprendimus, siekiant užkirsti kelią plintančioms ligoms, pavyzdžiui, gripui.

"Padidėjo sergamumas – ilginame darbo valandas. Valstybinėse gydymo įstaigose toks darbo organizavimas užtrunka, nes vadovas turi rašyti įsakymą, derinti, o gripas per tą laiką ima ir įsisiaučia", – pastebėjo O.Gurevičienė, apgailestaujanti, kad žmonės per mažai reikšmės skiria sveikatos profilaktikai, sunku juos įkalbėti dalyvauti valstybės finansuojamose ligų prevencijos programose.

Visi žino, kad išvengti ligos lengviau, nei ją išgydyti. Profilaktiniai patikrinimai kainuoja tikrai pigiau – jiems vaistų nereikia, tik tyrimų. Ką labiau riboti – nuspręs sveikatos politikai.

Atlyginimai medikams – vokeliuose?

Gintaras Aukštakalnis, Kauno centro poliklinikos direktorius, paklaustas apie neva ministro V.Andriukaičo sukeltą valstybinės ir privačios medicinos supriešinimą, grįžta į tuos laikus, kai dar 1991 m. buvo priimta esminius sveikatos sistemos pokyčius nubrėžusi Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija.

"Joje buvo įtvirtinta, kad leidžiama teikti privačias medicinos paslaugas. Kaunas – veiklių žmonių, greitai reaguojančių į pasikeitimus, miestas, tik gaila, kad čia pradėję verslą jo tęsti verslininkai išvažiuoja į Vilnių. Taigi, Kaune pradėjo kurtis privatūs šeimos gydytojų kabinetai, daugiausia aplink Centro polikliniką. Mes, valstybinių gydymo įstaigų medikai, labai greitai susidūrėme su melu", – diskriminacijos, tebekankinančios iki šiol, užuomazgas prisimena G.Aukštakalnis.

Jis sako bandęs kovoti: apie neteisingus sprendimus su kolegomis rašė Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau niekas jų neišgirdo. Kauno Centro poliklinikos direktorius yra įsitikinęs, kad privačius kabinetus kūrė ne šeimos gydytojai, o farmacijos įmonės.

"Tuo nė kiek neabejoju. Nė vienas gydytojas tiek pinigų neturėjo, kad galėtų įkurti gydymo įstaigą. Prie kiekvieno net mažiausio šeimos gydytojo kabineto buvo vaistinė", – akivaizdų pavyzdį kaip įrodymą pateikė gydytojas chirurgas G.Aukštakalnis.

Jis priduria, kad tuomet buvo galima prieiti prie Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, sužinoti, kiek uždirba privačiai ir valstybinėse poliklinikose dirbantys gydytojai. Pastarosiose pirmaisiais atkurtosios nepriklausomybės metais atlyginimai tikrai nebuvo dideli, todėl gydytojai pasidavė vilionėms uždirbti daugiau ir eiti dirbti į privačius kabinetus.

"Pradėjome domėtis, kiek atlyginimas privačiose gydymo įstaigose didesnis nei pas mus. Paaiškėjo, kad vos ne perpus mažesnis", – konstatavo Centro poliklinikos vadovas G.Aukštakalnis.

Kodėl gydytojai ėjo ten, kur blogiau? Į šį klausimą poliklinikos vadovas atsako vienareikšmiškai: "Vadinasi, vokeliuose gaudavo. Visi tai žinojo, bet niekas nekreipė dėmesio, visiems buvo gerai. Nebaudžiamumas tęsėsi, jokių problemų niekam nebuvo. Tai, kas neuždrausta – leidžiama. Ligonių kasos su tokiomis klinikomis sudarinėjo sutartis, finansavo jų paslaugas."

Vieniems galima, kitiems – ne

Nejaugi dėl to valstybinių gydymo įstaigų vadovai tebejaučia skriaudą? Juolab kad ne dėl vokelių ministras V.Andriukaitis sumojavo vėzdu virš privatininkų galvų.

Gydytojas G.Aukštakalnis chronologiškai dėsto privataus medicinos verslo mūsų šalyje plėtojimo istoriją. Jis sako: šeimos gydytojų kabinetų, kuriuose dirba po vieną du gydytojus, savininkai labai greitai suprato, kad iš tokios veiklos verslo nepadarys. Nusprendė, kad reikia dirbti taip, kaip poliklinikose: pradėjo kurti antrinį lygį – įdarbinti ir gydytojus specialistus: kardiologus, akušerius-ginekologus ir kitus. Taip prasidėjo diskriminacija.

"Sąlygos užsidirbti valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms nelygios, nes mes negalime imti priemokų už specialistų konsultacijas, o privatininkai gali. Turėdami pinigų jie gali įdarbinti daugiau specialistų, todėl pas juos nėra eilių. Norėdami pritraukti daugiau pacientų, gali nusisamdyti profesorių", – medicinos verslo ekonomiką aiškina G.Aukštakalnis.

Tie patys specialistai dirba ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose. Tokių medikų dirba ir Centro poliklinikoje, nors čia per dieną uždirba daug mažiau nei privačiose per porą valandų.

"Darbo pas mus nemeta, nes apsidraudžia – maža kaip bus ateityje. Uždarbiauti eina, nes turi teisę pasirinkti, kur ir kiek dirbti", – ne be apmaudo kalbėjo G.Aukštakalnis.

Jis patikino, kad pacientų į valstybinę polikliniką privačiose dirbantys gydytojai nepersiveda. Juolab kad jaunimas, žino medikas, mieliau renkasi privatininkus: pas juos paprasčiau patekti, lengviau gauti sveikatos pažymą ir pan.

"Negalintieji ar nenorintieji mokėti už gydymą privačiose klinikose supranta, kad visokeriopą pagalbą gali gauti tik valstybinėje poliklinikoje, kur dirba visų sričių specialistai, yra visa diagnostikos aparatūra. Turintieji pinigų eina į privačias klinikas, bet mūsų žmonės neturtingi", – apibendrino Centro poliklinikos vadovas.

Jis sakė, kad pastaruoju metu nebepasitaiko piktnaudžiavimo faktų, kad gydytojai iš privačių klinikų atsivestų pacientų į polikliniką ištirti. Jei taip būtų – tikisi, sužinotų.

"Arba tai daro labai slaptai", – pridūrė.

Ar nuo to ligoniams geriau? Jiems – tas pats. Svarbu, kad būtų tiksliai diagnozuota jų liga, laiku pradėtas gydymas.

Kaimas lieka be medikų

Sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis nuoširdžiai susirūpino šalies provincijos, kaimo gyventojų sveikata. Vis dėlto ketinimas sugrąžinti specialistus į provinciją taip pat priimtas ne be kritikos.

Juk iš tiesų iki šiol buvo laikomasi nuostatos, kad kiekviename kaime poliklinikos nepastatysi, kiekvienos rajono ligoninės naujausia aparatūra neaprūpinsi. To nedaro net turtingos šalys, juolab Lietuvoje net ir gyventojų kaime mažėja.

"Stiprinti rajonų gydymo įstaigas būtų ne tik neekonomiška, bet ir nepatikima, kai ten dirbantys, pavyzdžiui, chirurgai, atlieka vos vieną kitą operaciją per savaitę ar net mėnesį. Kiekvienas specialistas kvalifikacijai išsaugoti turi turėti pakankamą darbo krūvį, – pabrėžia Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Linas Vitkus.

Rajonų gydymo įstaigose susidaro užburtas ratas: trūkstant ligonių jau ima trūkti ir specialistų, ir susirgę gyventojai nebegauna deramos pagalbos. Docentas L.Vitkus pritaria idėjai kurti gydymo įstaigų klasterius, kad didžiosios klinikos bendradarbiautų su rajonų ligoninėmis. To link jau eina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos: jų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius lankosi šalies ligoninėse aptarti bendro darbo kryptis, ligonių srautus.

"Kauno klinikos turi bendrauti su visomis šalies ligoninėmis, ypač didžiosiomis. Ten dirbantys medikai – mūsų partneriai. Jie siunčia mums tuos pacientus, kuriems reikalinga tik pas mus teikiama pagalba. Mes turime užtikrinti ryšį tarp ligoninių, kad tokie pacientai pas mus patektų kuo greičiau. Atlikus tai, ką reikia, galbūt juos galima grąžinti atgal. Svarbu, kad kolegos iš kitų ligoninių žinotų, kokios galimybės pas mus ir mums pacientus siųstų ne pagal atsitiktinius motyvus, o pagal sistemą, kad ji būtų sukurta", – aiškina profesorius R.Jurkevičius.

Docentas L.Vitkus priduria, kad prityrę, naujoves žinantys didžiųjų miestų gydymo įstaigų specialistai galėtų važiuoti konsultuoti ligonius į rajonus. Pacientus, kuriems būtų reikalingi gilesni tyrimai ar sudėtingesnis gydymas, nukreiptų į įstaigą, kur tai galima atlikti.

"Pigiau nuvežti specialistą į rajoną nei jį ten įdarbinti nuolat, kad nereikėtų laukti pavienių pacientų", – apibendrina L.Vitkus.

Į klausimą, ar nenukentės didžiųjų ligoninių pacientai, kai jų specialistai, kurių darbo krūvis ir taip didelis, važinės po rajonus, docentas atsakė optimistiškai: viskas bus apskaičiuota, pasverta, pamatuota.

"Tokia praktika, kai specialistai važiuodavo konsultuoti į rajonus, jau buvo taikoma ir niekas nenukentėdavo", – pridūrė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius L.Vitkus.

Jis nekritikuoja idėjos sujungti jo vadovaujamą ligoninę su Kauno klinikine, kurios steigėja tampa taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Anot L.Vitkaus, išnyktų nesveika konkurencija, nesidubliuotų paslaugos.

"Suderinus veiksmus, pritaikius klasterius, paslaugas būtų galima teikti racionaliau, bet tai tik mano asmeninė nuomonė. Sprendimą priims ministras", – pasidalijo mintimis ligoninės vadovas.

Laisvė ir atsakomybė

Ministras V.Andriukaitis teigiamų rezultatų tikisi iš sprendimų sulaikyti Lietuvoje jaunus medicinos specialistus. Visi žino, kad medikai, ieškodami lengvesnio, geriau organizuoto darbo, atlyginimo už jį ir pagarbos, emigruoja.

"Greitai gali būti taip, kad didelėse gražiose mūsų šalies ligoninėse nebus kam dirbti. Jaunus slaugytojus, net ir baigusius universitetines studijas, jau tampa sunku prikalbinti ateiti dirbti. Būtina pakelti atlyginimus, kad jie siektų bent šalies vidurkį", – įsitikinęs profesorius R.Jurkevičius.

Jam, prisipažįsta, labai gaila, kad medicinos studijas baigę specialistai nusprendžia dirbti ne Lietuvoje. Profesorius pabrėžia, kad mums esant lygiateisiais ES šalių gyventojais bei atvirai darbo erdvei visi turi pasirinkimo teisę, kur ir ką dirbti.

"Valstybė investuoja į jaunų žmonių mokslą ir jie nė dienos neatidirbę kartais išvyksta į kitą šalį. Sveikatos apsaugos ministras, kaip svarbiausias pareigūnas, besirūpinantis Lietuvos gyventojų sveikata, yra įpareigotas mūsų šalies Konstitucijos užtikrinti sveikatos paslaugų tinklą visoje šalyje. Kaip tai padaryti? Jis ieško būdų, kaip nulemti emigravimo lygį. Sutarimas turės būti rastas, kad ir sistema būtų užtikrinta, ir jauni žmonės nesijaustų nuskriausti. Juk nekalbama, kad kitų specialybių absolventai būtų įpareigojami atidirbti už studijas. Kaip tuos dalykus suderinti – reikalinga diskusija, taip pat ir socialinė", – opų klausimą svarsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius R.Jurkevičius.

Galbūt juos padės išspręsti nauja institucija – ministro V.Andriukaičio iniciatyva sukurtas vyriausiųjų Respublikos ir kraštų specialistų korpusas. Jo narys, vyriausiasis Respublikos chirurgas, buvęs Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius kol kas to nekomentuoja.