Sveikatą saugoti padeda ir tai, kad technologijos mus pasiekia vėliau

Vilniuje prasidėjo 12-asis pasaulinis aplinkos sveikatos kongresas. Atstovai daugiau nei iš 40 pasaulio šalių šįmet akcentuoja naująsias technologijas, o Lietuvos specialistai tikina, kad jų vėlesnis atėjimas į mūsų rinką – teigiamas požymis, nes leidžia išvengti klaidų, praneša LTV naujienų tarnyba.

Visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad aplinkos sveikatos problemos – visuose žemynuose kone tokios pačios, todėl dalijantis įvairių šalių patirtimi galima jas spręsti efektyviau.

„Aukšto ekonominio lygio šalys kelia tą patį klausimą. Tiek cheminis užterštumas, tiek mikrobiologinis užterštumas mums rodo, kad šiandien tai yra problema. Mes kalbėsime apie užterštą orą, sveiką aplinką, mitybą, dirbsime visas penkias dienas“, – kalbėjo Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos pirmininkė Viktorija Montvilienė.

„Aplinkos problemos Lietuvoje beveik nesiskiria nuo problemų Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje ar kitur. Viskas pataisoma, blogiausia, kad tam padaryti dažniausiai trūksta pinigų, todėl turime būti vieningi ir pasirengę visada prižiūrėti aplinką. Manau, mums neblogai sekasi“, – tvirtino Tarptautinės aplinkos sveikatos federacijos prezidentas Robertas W. Bradbury.

Finansinės krizės pasekmes sveikatai vardija ir Lietuvos specialistai. Fizinius žmogaus organizmo pokyčius lemia ne tik klimato tarša, bet ir socialinė, kultūrinė, ekonominė aplinka.

„Į 2009–2010 metų krizę kaip veidrodis rodo vaikų augimas. Krizė, kada viskas eina žemyn, mažina naujagimių svorį ir, aišku, labiausiai jis mažėja socialiai pažeidžiamiausiuose gyventojų sluoksniuose“, – pastebi VU Medicinos fakulteto prodekanė Janina Tutkuvienė.

Technologijos – nuo kasdien tobulinamos elektronikos iki naujausių gydymo būdų, kurie lyg ir skatina sveiką aplinką, pasak profesorės, taip pat ne tik lengvina žmogaus gyvenimą, bet ir keičia jo organizmą.

„Gamta, evoliucija tokių dalykų nežinojo. Jeigu sakėme, kad žmogaus evoliucija vyko labai lėtai, milijonais metų, šimtais tūkstančių, tai dabar jau atsiranda straipsnių, kad mokslininkai evoliucionistai prabyla apie tai, kad per pastaruosius 50 metų žmogaus evoliucija pradėjo spartėti ir dabar, XXI amžiuje, ji vyksta taip sparčiai, kaip niekada nevyko žmogaus raidos istorijoje“, – tvirtino J. Tutkuvienė.

Lietuvą tokios technologijos, pasak specialistų, pasiekia šiek tiek vėliau, tačiau nespėję į šį traukinį, lietuviai esą išvengia ir daugybės neigiamų sveikatos veiksnių. Pavyzdžiui, vis dažniau viltis dedant į nanotechnologijas, Kanados specialistai dėl jų dar dvejoja.

„Nanotechnologijos yra sritis, kurios gerai dar nepažįstame, ji nėra pakankamai ištirta. Po 20 metų gal suprasime, kad tai geriausias dalykas, arba kaip tik ne. Šioje srityje reikia įdėti dar daug darbo tam, kad galėtume jas kuo naudingiau pritaikyti gyvenime“, – tvirtino R. W. Bradbury.

Kongreso dalyviai taip pat diskutuos, kaip stiprinti sveikatą, mitybos ir fizinio aktyvumo, užkrečiamųjų ligų, klimato kaitos temomis.