Susitikime Čikagoje - parama energetinio saugumo centrui Lietuvoje

Čikagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje, pabrėžiant energetinio saugumo reikšmę, atskirai išsakyta parama ir Energetinio saugumo centrui Lietuvoje.

„Sveikiname pasiūlymą įsteigti prie NATO akredituotą Energetinio saugumo kompetencijos centrą Lietuvoje“, - rašoma dokumente.

Susitikime dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė, jog toks pritarimas taps postūmiu besirūpinantiems, kad Vilniuje įsikūrusiam centrui būtų suteikta Aljanso akreditacija.

„Be abejo, aš manau, kad tai yra ženklas, signalas tiems, kurie steigimo procedūras atliks. Žinome, mes turime atitikti reikalavimus, tai, ko reikalaujama iš NATO energetinio saugumo centro, bet mes darome viską, kas priklauso ir, manau, kad nebus didesnių, problemų“, - BNS sakė R.Juknevičienė.

„Man tai yra labai svarbu, kad tai yra paminėta todėl, kad šita Vyriausybė ir pradėjo procesus, kurie atitinka NATO požiūrį į energetinį saugumą apskritai. (...) Mes nuo 2008 metų šitą įdėją vystėme ir dabar po ketverių metų turime visišką NATO pritarimą. Iš tikrųjų didžiulis lūžis, atvirai pasakius, nesitikėjau, kad bus taip konkrečiai (paminėta)“, - sakė ministrė.

Ministrės vadovaujamoje delegacijoje esantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politikos direktorius Vaidotas Urbelis teigė, kad NATO šalių vadovų išreikštas pritarimas, jog Vilniuje veikiančiam energetinio saugumo centrui turėtų būti suteiktas Aljanso kompetencijos centro statusas, rodo besikeičiantį NATO požiūrį į energetikos įtaką saugumui.

V.Urbelio teigimu, tai, kad energetinio saugumo centras buvo paminėtas pagrindiniame susitikimo dokumente, yra „labai didelis pasiekimas“.

„Tai yra visų NATO valstybių indikacija, kad ta idėja apie centrą, apskritai apie energetinio saugumo reikšmę NATO politikoje yra pripažįstama visų valstybių, t.y. visi supranta, kad energetiniai klausimai iš dalies tampa ir NATO klausimais, atsiranda NATO darbotvarkėje. Jeigu prieš dvejus-trejus metus energetinį saugumą labai retai kas paminėdavo, buvo kelios valstybės - Lietuva, Lenkija, kurioms tai buvo svarbiausias dalykas, tai dabar gal net septynių valstybių vadovai pabrėžė, kad energetinis saugumas tampa vienu svarbiausių jų saugumo klausimų“, - kalbėjo KAM atstovas.

Pasak jo, Lietuvai dabar labai svarbu gerai atlikti namų darbus, kad energetiniam saugumui būtų suteikta NATO akreditacija.„Jeigu viskas eis gerai, planas yra, kad centras bus akredituotas kaip NATO kompetencijos centras nuo kitų metų pradžios. Kalbama, šių metų gruodžio - kitų metų sausio mėnesiais. Yra daugybė techninių reikalavimų, kuriuos centras turi išpildyti, turi būti valstybės sutvarkyti teisiniai, finansiniai reikalai. Ką sako vadovų deklaracija, tai yra politinis pritarimas ir iš tikrųjų, kai valstybių vadovai savo deklaracijoje pamini patį centrą, nekurti arba nebeinvestuoti būtų visiškas veido praradimas“, - teigė V.Urbelis.

Numatoma, kad nuo 2010 metų Vilniuje veikiantis centras tapęs oficialiu Aljanso centru teiktų ekspertizę dėl NATO pajėgumų energetinio saugumo srityje vystymo, analizuotų energijos tiekimo ir infrastruktūros apsaugos aspektus, teiktų pasiūlymus dėl energetinio efektyvumo didinimo. Centras taip pat užsiimtų pratybomis ir mokymais.