Suomijos istorikas: jei nesutariate, kaip minėsite šimtmetį, tai jau yra gerai

Anot jo, ir Suomijoje, organizuojant šimtmečio minėjimą, buvo daug įtarumo, tačiau galiausiai sprendimus buvo leista priimti patiems piliečiams.

– Knygą „Suomijos istorija“ parašėte 2006-aisiais. Kodėl nusprendėte parašyti knygą apie Suomijos istoriją – juk istoriniai įvykiai nepasikeitė? Ar norėjote atskleisti kitokį požiūrį?

– Kiekviena karta turi iš naujo parašyti savo istoriją. Atliekami nauji istoriniai tyrimai, todėl istorinė perspektyva, mums labiau žengiant į ateitį, keičiasi. Suomija į Europos Sąjungą (ES) įstojo 1995 m., o visą XX a. išgyvenome kaip nepriklausoma valstybė, todėl buvo daug priežasčių pasižiūrėti į Suomijos istoriją: nuo XII-ojo iki XXI-ojo amžiaus.

– Skaitydama jūsų knygą pastebėjau, kad daug dėmesio skiriate technologiniams Suomijos pasiekimams. Kiek tai įprasta apžvelgiant visą šalies istoriją?

– Tai buvo svarbu. Mano pagrindinė mintis – Suomija susiformavo ir iš vidinių išteklių, ir iš technologijų, ir iš prekybos, o tai leido mūsų šaliai užmegzti ryšius su kitomis šalimis. Technologijų diegimas padėjo Suomijai tapti šiuolaikinės visuomenės dalimi. Ypač technologijos padėjo racionalizuoti ir pagerinti miškų eksploataciją.

– Taip pat telekomunikacijos?

– Žinoma. Telekomunikacijos ir kitos komunikacinės technologijos taip pat labai svarbios. Tai, kaip valstybės vystosi kaip politiniai vienetai, priklauso nuo trijų dalykų. Pirmiausia, nuo politinės kultūros. Tai kultūrinės visuomenės pagrindas. Antra, kokią vietą šalis užima pasaulinėje ekonomikoje. Galiausiai, kokia šalies geopolitinė situacija. Tai puikiai supranta tiek suomiai, tiek lietuviai.

– Suomija švenčia savo šimtąsias nepriklausomybės metines. Kokie šio šimtmečio įvykiai ir pasiekimai jums atrodo svarbiausi?

– Kalbant apie pasiekimus, stipriai pabrėžčiau demokratijos svarbą. Suomija 1919 m. priėmė demokratinę konstituciją ir tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri sugebėjo išlaikyti šią konstituciją per visą XX a. Galite klausti apie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos demokratijas. Jų piliečiai kolonijose neturėjo teisės balsuoti. Tik mažuma Europos šalių išlaikė demokratinę konstituciją.

Jeigu kalbėtume apie svarbiausius XX a. Suomijos įvykius, turime paminėti ir tuos 600 metų, kai Suomija buvo Švedijos karalystės dalis. Tai lėmė, kokia susiformavo Suomijos visuomenė. Vėliau, 1809 m., Suomiją prisijungė Rusijos imperija.

Tai buvo europietiškiausias Rusijos istorijos laikotarpis – Suomijai buvo leista pasilikti švediškus įstatymus, liuteronų tikėjimą. Tai reiškė, kad Suomija XIX a. susiformavo kaip valstybė valstybėje, o vėliau, Rusijoje vykstant revoliucijai, galėjome paskelbti savo nepriklausomybę. Dėl sėkmingų atsitiktinumų ir dėl geopolitinės Suomijos padėties išvengėme Sovietų okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais.

– Dėl sėkmingų atsitiktinumų?

– Iš dalies, taip. Labiau dėl Suomijos padėties žemėlapyje. Suomija – periferijoje, nėra įsprausta tarp Vokietijos ir Rusijos, kaip dauguma kitų tuomet naujų šalių.

Kita svarbi priežastis, kodėl Suomija išvengė sovietų okupacijos, – Suomija apsigynė Žiemos kare, o paskui sudarė karinę sąjungą su Vokietija. Žinoma, moralinė šio sprendimo pusė Suomijoje sukėlė daug diskusijų. Tačiau, kaip istorikas, klausiu – ar būtų buvę geriau, jei būtume atsisakę vokiečių sąjungos ir leidę Raudonajai armijai okupuoti Suomiją? Nemanau, kad toks sprendimas būtų buvęs pats išmintingiausias.

– Kalbant apie Suomijos šimtmečio pasiekimus, į galvą ateina švietimo sistema, kurią pastaruoju metu lietuviai naudoja kaip pavyzdį, kokia turėtų tapti mūsų švietimo sistema. Kas lėmė tokią sėkmę?

– Švietimas (kaip ir liaudies švietimas) visada užėmė ir iki šiol užima svarbią vietą liuteronų tikėjime. Kiekvienas narys turi mokėti skaityti Bibliją ir suprasti, ką per mišias sako dvasininkas. Kita priežastis – XIX a. švietimas tapo labai svarbiu įrankiu, stiprinant nacionalinį Suomijos identitetą. Nuo 1860-ųjų Suomijos tautiškumas susiformavo per mokyklų sistemą. Kartu tai buvo ir būdas išvengti rusifikacijos, kai Suomija buvo Rusijos Imperijos dalis.

XX a. švietimas tapo įrankiu siekiant sumažinti socialinę nelygybę. 1968 m. priėmėme valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų įstatymą, kuris garantuoja, kad kiekvienas vaikas ir jaunuolis Suomijoje mokysis pagal tą pačią švietimo sistemą. Suomijoje nėra dviejų ar trijų skirtingų mokyklų sistemų kaip, pavyzdžiui, Centrinėje Europoje. Tai dar labiau sustiprino idėją, kad išsilavinimas skirtas visiems. Iš esmės beveik visi suomiai gali siekti aukščiausių pozicijų visuomenėje.

– O ką patys suomiai mano apie tokią sistemą?

– Sakyčiau, suomiai yra visai patenkinti. Vienas labai konkretus to pavyzdys – tiek pradinių, tiek vidurinių mokyklų mokytojų statusas gana aukštas, nors jų algos ir nėra tokios didelės, lyginant su kitomis šalimis. Šis įsišaknijęs statusas tai pat turėjo teigiamos įtakos tėvų ir vaikų požiūriui į mokytojus.

– Kitas dalykas, kuriuo gali didžiuotis Suomija – šios šalies moterys pirmosios Europoje gavo teisę balsuoti ir dalyvauti vietos rinkimuose. Lietuvoje moterys tokią teisę gavo 1918-aisias, tačiau kai kurie lyčių lygybės specialistai, aktyvistai sako, kad nuo to meto Lietuvoje niekas nepasikeitė. Kokia dabar lyčių lygybės padėtis Suomijoje?

– Sakyčiau, situacija pamažu, nors ir per lėtai, pagerėjo. Mūsų parlamente moterys sudaro apie 45 proc. Nemažai moterų ir mūsų vyriausybėje. Tačiau versle ir privačiame sektoriuje padėtis keblesnė. Įvairios struktūros apsunkina galimybes moterims siekti karjeros ir geresnio gyvenimo taip lengvai, kaip to siekia vyrai. Dėl šio vadinamojo stiklinio stogo Suomijoje vis dar diskutuojama.

– O kas daroma? Priimami nauji įstatymai?

– Yra įstatymų, kuriuos norima priimti, tačiau, mano nuomone, svarbiausios problemos parlamente nėra aptariamos. Pavyzdžiui, vaikų priežiūros klausimas – jį dabar svarsto vyriausybė. Jį priėmus, sumažėtų galimybės moterims vaikus iki trejų metų prižiūrėti namuose. Yra nuomonių, kad tai trukdo moterims grįžti į darbą, kiti svarsto, kad tai būdas apsaugoti šeimą ir vaikų ugdymą. Šiuo klausimu mes diskutuojame.