Sugrįžimo į Minską data – neaiški

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas šiuo metu yra Vilniuje. Jis, kaip ir likusių ES šalių diplomatiniai atstovai Minske, kovo pradžioje buvo atšauktas konsultacijų. Ir kol kas nežinia, kada grįš į Baltarusiją.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus, toks ES valstybių žingsnis yra aiškus ženklas Minskui, kad nebus taikstomasi su žmogaus teisių pažeidimais.

– Kodėl ES priėmė sprendimą atšaukti savo ambasadorius iš Minsko?

– Vasario 28 d. ES Taryba nusprendė į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, – draudimas atvykti į ES teritoriją ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, – sąrašą papildomai įtraukti 21 Baltarusijos asmenį. Daugiausia tai yra teisėjai, nuteisę žmones, dalyvavusius taikiose pilietinės visuomenės akcijose.

Baltarusijos valdžia į šį žingsnį reagavo atšaukdama konsultacijų savo ambasadorių prie ES ir ambasadorių Lenkijoje.

Negana to, Baltarusija „pasiūlė“ Minske tuo metu rezidavusiai ES delegacijos vadovei ir Lenkijos ambasadoriui taip pat išvykti konsultacijų į Briuselį ir Varšuvą.

ES ir Lenkijai nusprendus atšaukti savo ambasadorius konsultacijų, kitos ES valstybės, rodydamos solidarumą, taip pat atšaukė savo diplomatinių atstovybių vadovus iš Minsko.

Tai buvo aiškus signalas Baltarusijos valdžiai, kad santykiuose su ES principas „skaldyk ir valdyk“ neveiks.

– Ar tai reiškia, kad dabar Lietuvos ambasada Minske uždaryta? Kur dabar yra Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje E.Bagdonas? Ar jį kas nors Minske pavaduoja?

– Ambasadorius E.Bagdonas šiuo metu yra Vilniuje, dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Ambasadai Minske vadovauja ir Lietuvos laikinojo reikalų patikėtinio Baltarusijoje funkcijas atlieka Jonas Daniliauskas, ambasados ministras patarėjas.

Tad ambasada neuždaryta, atlieka savo funkcijas.

– Argi tokiais veiksmais kaip ambasadorių atšaukimas gali būti prisidėta prie demokratijos stiprinimo Baltarusijoje?

– Šis žingsnis yra labai aiškus ES signalas Baltarusijos valdžiai, kad ES buvo ir yra principinga dėl pamatinių žmogaus teisių ir laisvių. Tai yra solidarumo išraiška ir su Baltarusijos pilietine visuomene – parodoma, kad, represijoms Baltarusijoje toliau stiprėjant, ES atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti.

ES politika Baltarusijos ir kitų šalių kaimynių atžvilgiu yra atvira ir nuosekli. Daugelio valstybių pastarųjų metų sėkmė plėtojant santykius su ES yra geras to pavyzdys.

– Kodėl Lietuvai naudinga prisidėti prie šio ES demaršo?

– Perfrazuojant vieną šiuolaikinį vokiečių filosofą, būtų galima atsakyti, kad pagarba esminėms vertybėms yra svarbiausias mūsų interesas ir didžiausia nauda.

Šiuo atveju mes kalbame ne apie vieną ar kitą pavienį veiksmą, o apie bendrą ES užsienio politiką, kurią mes patys formuojame ir įgyvendiname. Šiandien mes solidarizavomės su Europos Komisija ir Lenkija, o rytoj tokios paramos ir solidarumo gali prireikti mums patiems.

ES yra galinga ir efektyvi tik veikdama kartu. Pavieniai veiksmai gal ir gali atnešti kokios nors trumpalaikės naudos, bet ne ilgalaikių rezultatų.

Tik stabili, demokratiška erdvė ES kaimynystėje gali suteikti Lietuvai saugumo jausmą ir atverti naujų galimybių bendradarbiuti.

– Ar šis diplomatinis politinis žingsnis gali kaip nors paveikti dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos ekonominius santykius?

– Kaip minėjau, atšaukus konsultacijų diplomatinės misijos vadovą, ambasada toliau tęsia numatytą veiklą rezidavimo šalyje, taip pat atstovauja ekonominiams interesams.

Ekonominiai santykiai turi savo logiką ir dinamiką, ir ne visada jie atkartoja politinių procesų kreivę. Praėjusių metų Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtis tai patvirtina: prekybos apyvarta siekė 5,53 mlrd. litų (7 vieta Lietuvos prekybos partnerių sąraše). Lietuvos eksporto apimtis augo 27 proc., iki 3,61 mlrd. litų (7 vieta), o importas iš Baltarusijos didėjo net 85 proc. ir pasiekė 1,91 mlrd. litų (10 vieta).

Prekybos balansas buvo teigiamas – 1,69 mlrd. litų. Taip pat didėjo per Lietuvos teritoriją pervežamų baltarusiškų krovinių kiekis.

Tikimės, kad panašiai bus ir šiais metais – tai abiejų šalių interesas.

– Kiek laiko ambasadoriai liks atšaukti, kada ir kokiomis sąlygomis jie gali grįžti į Minską?

– Kol kas sunku pasakyti, kada ir kokiomis sąlygomis ambasadoriai gali grįžti į Minską. Dėl ambasadorių grįžimo spręsime bendrai su ES partneriais.

– Ar ES ambasadorių pasitraukimas iš Baltarusijos šioje šalyje nestiprina Rusijos įtakos?

– Ambasadorių atšaukimas buvo simbolinis diplomatinis veiksmas atsakant į Baltarusijos valdžios žingsnius.

O Baltarusijos santykius su Rusija ir kitomis valstybėmis formuoja šios šalies valdžia. Jos daromi žingsniai lemia ir Baltarusijos bendradarbiavimą su ES, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Gaila, kad ES siūlomos bendradarbiavimo galimybės šiuo metu neišnaudojamos – Baltarusijos valdžia nepradeda Europos Komisijos pasiūlytų derybų dėl vizų režimo supaprastinimo, beveik nedalyvaujama ir Rytų partnerystės programos veikloje. Neseniai Prahoje vykusiame Visegrado, Baltijos valstybių ir Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Baltarusijos atstovų nebuvo.

Lietuva kaip kaimynė suinteresuota kuo geresniais ES ir Baltarusijos santykiais, kaip šią šalį įtraukti į regioninį bendradarbiavimą. Esame parengę nemažai projektų, kurie galėtų būti įgyvendinti pasitelkiant Rytų partnerystę ir kitas bendradarbiavimo priemones.

– Keli klausimai apie Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius reikalus. Kokios turimos žinios apie atominės elektrinės Astrave projektą? Galbūt dar gali atsitikti taip, kad ji neatsiras?

– Kiekviena šalis turi teisę plėtoti branduolinę energetiką, tačiau turi tai daryti atsakingai. Klaidos ir skubėjimas branduolinės energetikos srityje kainuoja labai brangiai. Tai yra patyrusi ir pati Baltarusija per Černobylio katastrofą.

Todėl esu įsitikinęs, kad turime teisę reikalauti atominės elektrinės Baltarusijoje projektą įgyvendinti civilizuotai ir atsakingai, griežtai laikantis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Tai turėtų būti ir pačios Baltarusijos interesas.

Deja, tai, ką šiuo metu daro Baltarusija, yra skuboti ir neatsakingi žingsniai. Įvairūs pranešimai viešojoje erdvėje, užuot pateikus aiškius ir oficialius atsakymus į esminius klausimus, viešai deklaruojami planai jau 2012 m. birželį pradėti žemės darbus statybų aikštelėje nepabaigus būtinų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų su Lietuva ne tik pažeidžia Baltarusijos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, bet ir prieštarauja šios srities tarptautinei praktikai bei elementariems branduolinės saugos principams.

Reikalaujame, kad Lietuvos visuomenė būtų išsamiai supažindinta su atominės elektrinės Baltarusijoje projektu ir galimu poveikiu mūsų šaliai. Atominės elektrinės Baltarusijoje klausimas nuolat keliamas visuose mūsų susitikimuose, branduolinė sauga mūsų kaimynystėje tapo bendru ES rūpesčiu.

– Ko dar nepadarė Baltarusija, įgyvendindama susitarimą dėl supaprastintų kelionių dokumentų pasienio gyventojams? Gal yra žinių, kada šis susitarimas gali įsigalioti?

– Šių metų kovo 1 d. perdavėme Baltarusijai notą, informuojančią, kad Lietuvoje baigtos visos vidaus procedūros, reikalingos šiam susitarimui įsigalioti. Susitarimas įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai Baltarusija praneš, kad ji taip pat baigė visas reikalingas teisines procedūras.

Šiuo metu neturime aiškios informacijos, kada tai galėtų įvykti, tad „kamuolys“ yra Baltarusijos pusėje. Tikimės, kad neatsiras dirbtinių kliūčių šiam svarbiam ir abiem šalims naudingam susitarimui įsigalioti.

Norėtume, kad mūsų valstybių, kurias sieja tūkstantmečiai istoriniai ir kultūriniai ryšiai, gyventojai galėtų kaip galima paprasčiau keliauti vieni pas kitus, kad nebūtų kliūčių jaunimo mainams, ryšiams tarp abiejų šalių pasienio regionų plėtoti. Turime griauti sienas, o ne statyti naujas.


Šiame straipsnyje: ESBaltarusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha

Cha portretas
Peršasi išvada, kad ES valdo kvailiai... JAV ir ES ĮŠALDĖ Lukašenkos ir kt. sąskaitas, nors patys puikiai žino, kad jokių Baltarusijos valdininkų sąskaitų užsienye nėra. A. Lukašenka jau 10 m. visose presskonferencijose, jeigu kas paklausia, šaiposi: "padovanosiu viską, jeigu kas nors ras bet kokį turtą, pinigus ar aktyvus". Iki šiol taip ir neatsirado jokių banko sąskaitų ar dar ko. Tai ką tie briuselio kopūstų apsiriję ponai ĮŠALDĖ???? ES biurokratai uždraudė įvažiuoti net 1-am mirusiam prieš porą metų ir keliolikai jau seniai gyvenančių Vakaruose... Dar Lydos dažų gamyklos vadovams ir porai darbininkų... Dabar ES „proto bokštai“ skelbia embargo Irano naftai... Dėl to degalų, o atitinkamai ir kitų prekių kainos kyla... ne – NE IRANE, O ES VALSTYBĖSE... Irane kaip tik sumažėjo degalų kainos. Matyt, ES biurokratai tiek sukvailėjo, kad nutarė visiškai pribaigti jau ir taip krizės nustekentas ES valstybes...

vidma

vidma  portretas
as vietoj batkos nesusciau savo exporto per klaipedos uosto , gal tomet pamastytu ka daro. nu o kolkas su savo cimodaneliu patupek LT , o tai per toliatytrukai nuo realibes .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių